Ypatingas Krkonošės klimatas, labai artimas Alpių, sudaro puikias žiemos sporto sąlygas nuo lapkričio pabaigos iki pat balandžio. Aišku, Karpačas - tai ne Šamoni, o Snežka - ne Monblanas, bet žiemos Krkonošėje kur kas atšiauresnės ir sniegingesnės nei Tatruose. Čia puikiai parengtos ir, jeigu reikia, papildomai dirbtiniu sniegu nuklojamos trasos, stilingi pensionai, todėl Šlionsko Alpės, kaip kartais vadinami šie kalnai, tikrai patenkins reikliausio slidininko norus. Tačiau žiemą čia yra ką veikti ne tik slidininkams.
Karpačas idealiai tinka šeimos poilsiui
Miestelis įsikūręs Krkonošės kalnagūbrio viršukalnės Snežkos papėdėje. Gatvelės vingiuoja lyg serpantinas, tai kildamos į statų kalną, tai staigiai leisdamosi. Trasos parengtos ne tik patyrusiems slidininkams, bet ir tiems, kas pirmą kartą stojasi ant slidžių, net vaikams. Karpačas ne veltui laikomas populiariausiu slidinėjimo centru. Mat čia išplėtotas slidinėjimo trasų tinklas tikrai platus. Verta paminėti Kopos (1350 m aukščio) bei Zlotuvkos kalnų (1252 m
aukščio) trasas. Miestelyje yra rogučių ir snieglenčių trasos.
Karpače galima važinėti ir slidinėti, kuo tik nori. Vadovaujantis tokiu šūkiu sausio-vasario mėnesių sandūroje organizuojama linksma žiemos šventė. Nuo kalnų lekia drąsuoliai, apžergę klozetus, sulipę į vonias ar valtis. Tų, kas mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, laukia specialios trasos. Melsvoji trasa veda į Samotnios turistinę bazę ir nėra labai sunki. Jau pačioje pradžioje turistų laukia Karpačo perlas - XII amžiaus medinė bažnyčia, pastatyta norvegų. Tai vienintelis toks statinys, suręstas už Skandinavijos ribų. Ši bažnyčia ir dabar yra veikianti. Toliau kelias veda į gražiausias Krkonošės valstybinio parko vietas. Jeigu pakanka laiko ir jėgų, galima pabandyti kopti į Snežką, nors šiuo metų laiku tai tikras stiklo kalnas. Kopiant į pačią viršukalnę labai praverčia lazdos.
Pašėlus kalnuose ar gerai pasivaikščiojus smagu užsukti į amerikietiško stiliaus alinę ko nors išgerti. Tokią rasite Parpačo pakraštyje. Ten įsikūręs „Western City“ kaubojų miestelis, kuris
baigiasi aline. Pakeliui į ją galima tapti banko apiplėšimo liudininkais, stebėti susišaudymą revolveriais ar nusikaltėlio gaudymą. Tai tik keletas kaubojų miestelio atrakcijų.
O gal norėtumėte nukeliauti į lėlių ir meškučių šalį? Visai nebūtina būti vaiku, kad tai pradžiugintų. Pakanka apsilankyti vieninteliame Lenkijoje Žaislų muziejuje. Ten išvysite puikią žaislų kolekciją, pradedant skudurinėmis lėlėmis ir baigiant šiuolaikinėmis barbėmis.
Šklarska Poremba - gamtos išdaigos
Lenkijos Krkonošės sostinė žavi atvykėlius gamtos grožybėmis, kokių neišvysi jokiame kitame mieste. Akį traukia fantastiškos, neįprastų formų uolos - visas jas galima apžiūrėti per vieną neilgą pasivaikščiojimą. Prie Kamiena upelio stūkso 35 metrų aukščio judanti uolų siena, kurią gali išjudinti net vaikas.
Neišdildomą įspūdį padaro išvyka prie netoliese esančių krioklių, kurie krinta trijų pakopų kaskadomis iš 27 metrų aukščio Krkonošės nacionaliniame parke. Taip pat verta pamatyti prie Mineralogijos muziejaus sukauptą suakmenėjusių įvairių medžių kelmų kolekciją.
Į Srenicą turistus gabena keltuvas su dviviečiais krėslais (2758 m ilgio kelias). Kylant į kalną galima grožėtis vaizdais tarsi iš pasakos apie Sniego karalienę. Taip yra dėl šerkšno, kuris susidaro vandens lašeliams sušalus ant medžių šakelių, pakelės ženklų ir net sudžiūvusių žolių. Kalnai beveik visą laiką skendi migloje. Šerkšno kristalai kartais siekia kelių centimetrų ilgį ir sudaro fantastiškiausias formas. Uolų grupės kartais primena žmonių figūras, apgaubtas baltais apsiaustais. Žemaūgės pušys mena nykštukus, o išlakios pušys panašios į bures.
Prisižiūrėjus į valias tų gamtos grožybių turistinėje bazėje galima pasistiprinti karštu šokoladu su romu, o paskui paslidinėti ar pasivažinėti rogutėmis nuo kalnų. Slidininkų laukia 20 km nusileidimo trasų, iš jų 2 slalomo. Pati lengviausia yra Pūkuotuko trasa - 1500 m ilgio plati ir saugi trasa, kuri vakarais apšviesta ir ja galima naudotis iki 22 valandos. Labai populiari ir Lolobridžitos trasa, kurios ilgis - 4400 m.
Aukščiausioje Šklarska Porembos vietoje - Jakušicuose įsikūręs slidinėjimo lygioje vietovėje centras. Tokių trasų ilgis siekia 100 km.
Sveraduv Zdrujus - mineralinių vandenų centras
Didžiausias šio regiono turtas - mineraliniai vandenys. Jau XVI a. tenykštėse smuklėse atvykėliai gėrė alų, pagamintą su gyvybės vandeniu. Dabar čia įsikūrusios maudyklos, inhaliacijų, dantenų skalavimo kabinetai. Šios procedūros padeda gydyti paradontozę, anemiją, cukraligę, širdies ligas ir reumatą. Kurortininkų neatbaido itin atšiaurus regiono klimatas. Kai kam tai tik pranašumas. Nuo nemalonių oro išdaigų galima pasislėpti Šaltinių rūmuose, kur yra
didžiausia Sudetuose dengta pasivaikščiojimų halė ir mineralinių vandenų šaltiniai. Mineralinių vandenų šaltiniai buvo atrasti 1933 metais, kai toks daktaras Šmitas viename šaltinių pamatė negyvą rupūžę. Kai po metų vėl sugrįžo į tą pačią vietą, jis pastebėjo šaltinyje gulinčią vis tą pačią rupūžę - jos kūnas nebuvo suiręs. Tuomet jis ėmė tirti vandens sudėtį. Sveraduv Zdrujuje net pasivaikščiojimai veikia gydomai.
Svieraduv Zdrujuje galima ir paslidinėti. Staroizerska trasa (3,5 km) tinka slidinėti ne tik pradedantiesiems, bet ir patyrusiems slidininkams. Trasa apšviesta net naktį. Kai nėra sniego, slides visada galima pakeisti batais ar kalnų dviračiu ir leistis į išvyką kalnuose.
Parengta pagal užsienio spaudą
„Laisvalaikis“ informacija
http://laisvalaikis.meniu.lt
