Šampanė – nedidelis pasaulio kampelis, kuriame sukuriama stulbinanti simboliškiausio gėrimo rūšių įvairovė (svetur)

1718 m. Prancūzijoje, Šampanės provincijoje, kurioje XVIII a. vyko garsiosios vyno mugės, patraukdavusios viso pasaulio prekeivių dėmesį čia gaminamu puikios kokybės vynu, buvo pradėtas gaminti simboliškiausiu iki šių dienų laikomas gėrimas – šampanas. Šio gėrimo butelio kamščio šūvis ir linksmas burbuliukų žaismas XVIII a. užbūrė ir Didžiosios Britanijos industrinės revoliucijos turtuolius. Tai buvo brangus ir pavojingas gėrimas – pirmaisiais šampano gamybos dešimtmečiais iki 90 proc. butelių sprogdavo nuo per didelio spaudimo. Nuo 1891-ųjų Europoje ir daugelyje kitų pasaulio valstybių šampano terminas saugomas Madrido sutartimi, kuri buvo dar kartą patvirtinta po Pirmojo pasaulinio karo.

Tikrasis šampanas turi būti ne tik pagamintas iš Prancūzijos Šampanės regione išaugintų vynuogių, bet ir laikantis nustatytų taisyklių – tradicinio šampano gamybos kodo, reguliuojančio vynuogėms auginti geriausiai tinkančias vietas, geriausias vynuogių veisles, genėjimą, vynuogyno dydį ir daug kitų normų. Pasaulyje gaminama nemažai putojančio vyno rūšių, kurios kokybe nenusileidžia šampanui: pavyzdžiui, Italijoje iš muskatinių vynuogių gaminamas puikus DOCG Asti, Vokietijoje labai mėgstamas putojantis Sekt, Ispanijoje galite paragauti Cava, Italijoje – Spumante, o Burgundijoje – Cremant. Kiti pagal panašią technologiją gaminami gėrimai paprastai vadinami „putojančiais vynais“.

Šampano gamybos esmė – dvigubas rūgimo procesas. Rūgstant susidaro mažyčiai burbuliukai. Po pirmojo paprasto rūgimo vynas sumaišomas ir, pridėjus mielių bei cukraus, išpilstomas į butelius. Prasideda antrasis rūgimo etapas buteliuose. Tolesni procesai: sukratymas, nuosėdų šalinimas, brandinimas. Šampanu galima laikyti tik brandintą mažiausiai trejus metus, užkimštą kamščiamedžio kamščiu ir pagamintą Šampanės provincijoje putojantį vyną. Tikro šampano gamybai tinkami vynuogynai auga daugiausia trijose provincijose: Marne, Aube ir Aisne. Gamybai naudojamos vynuogių rūšys – Chardonnay, Pinot Noir ir Pinot Meunier – auginamos labai įvairiose dirvose, nes siekiama derinti klimatą, podirvį ir reljefą. Šampano gamybai vynuogės renkamos tik rankomis, o gabenamos nedideliuose krepšiuose, kad nebūtų pažeidžiamos. Atgabentos vynuogės nedelsiant pradedamos spausti. Pats kokybiškiausias spaudimo būdas, naudojamas geriausiam vynui gaminti, yra vadinamas cuvee. Išspaustos vynuogių sultys laikomos statinėse, kol nusėda drumzlės. Vėliau sultys pilamos į kitas statines, kur prasideda fermentavimosi procesas.

Nepaisant to, kad Šampanės regionas visai nedidelis pasaulio kampelis, jame sukuriama stulbinanti šampano rūšių įvairovė. Ne veltui sakoma, kad ragaudamas šampaną, kiekvienas gali atrasti „savo“ rūšį.

Regionas, vietovės ir šampano gamintojai
Įstatymiškai apibrėžtas 34 000 ha plotas, iš kurių vynuogynais užsodinta 30 396 ha, arba kas sudaro 2,6 % visų Prancūzijos plotų. 30 396 ha plotas išsidėstęs tokiose vietovėse Marne (21 600 ha), Aisne (2 033 ha), Seine-et-Marne, Aube (5 862 ha), Haute Marne (20 ha). Skirtingai nei kituose Prancūzijos vietovėse, Šampanės regione kiekvienas vynuogėmis užsodintas plotas turi turėti atskirą apeliaciją, atisžvelgiant į atitinkamus dirvožemio ir kt. parametrus. Viso yra 324 vynuogių auginimo vietovės.

Iš 19 000 vynuogių šampaną gamina 5 091 vynuogių augintojas-gamintojas („G-P“, grower-producer), iš kurių tik 2 200 gamina šampaną tik iš savo vynuogių, 48 gamybos kooperatyvai („P-C“, production cooperatives), 280 prekybos agentai – gamintojai („D-P“, dealer-producers). Didžioji Šampanė (Grande Champagne) – bendras plotas 35,7 tūkst. ha. Vynuogynai užima 13 tūkst. ha, o tai sudaro 36,41 % viso šios vietovės ploto arba 17,7 % viso ploto, kuriame auginamos vynuogės. Dirvožemį sudaro balkšva ir trapi žemė, kuri yra ant trapaus jūros periodo sluoksnio, galinčio sugerti lietaus vandenį. Žemė labai turtinga kreida, didžiuliais kalcio karbonato kiekiais.

Mažoji Šampanė (Petite Champagne) – bendras plotas 68,4 tūkst. ha. Vynuogynai užima 15,2 tūkst. ha ir tai sudaro 22,22 % viso šios vietovės ploto arba 20,7 % viso ploto, kuriame auginamos vynuogės. Kalkių sluoksnis šiek tiek mažesnis ir ne toks trapus kaip Grande Champagne subregione, kuris savo ruoštu nusileidžia Petite Champagne dėl jos gamtos įvairovės. Terciario ir kvartero periodo molio ir smėlio nuosėdos užpildo daubas. Dirvožemis yra ne toks lengvas kaip Grande Champagne subregione.

Profesionalai bei žinovai visame pasaulyje už gerus, kokybiškus produktus neskaičiuodami pasiryžę pakloti apvalias sumas „šlamančių“. Išmanantiems apie kokybės standartus vartotojams ar gurmanams, vertinantiems išskirtinumą geriausiais ir prabangiausiais tituluotų gaminių įsigyjimas, apsilankymas garsiausių kompanijų prekės ženklų parduotuvėse tampa gyvenimo būdu. Tikra kokybė privalo turėti savo vertę – tai nerašyta taisyklė, galiojanti spalvingame mados pasaulyje, įmantrių automobilių ir, žinoma, ištaigingų gėrimų rinkoje. Beje, pastebima, kad šampano vartojimas visais laikais tiesiogiai susijęs su žmonių laime ir džiaugsmu. Jis didėja, kai ekonominis gyvenimas klesti, žmonės ko nors siekia, laukia stebuklų ar geresnių laikų.

…nepamirškite, kad į stalą šampanas patiekiamas atšaldytas iki 7-9 laipsnių. Tokia temperatūra pabrėžia gėrimo skonį ir atskleidžia kvapų puokštę. Putojantis vynas šaldomas specialiame kibirėlyje, kuris pripildomas ne ledų (kaip mes įpratę), o ledinio vandens su jame plaukiojančiais ledukais. Butelis atidaromas kaip galima tyliau, vengiant pasišaudymų ir pasilaistymų – taip tik išgarinama angliarūgštė. Šampanas pilstomas du kartus taip, kad srovė lėtai „šliuožtų“ taurės kraštu (taip vynas mažiau putoja).

…o patikrinti šampano kokybę paprasta: iš ką tik pripiltos taurės šampano vidurio kyla daug mažutėlių burbuliukų, kurie vėliau išsisklaido į periferiją. Kuo ilgiau išlieka šis dailus apvadėlis, tuo šampanas geresnis. Tikrai gero gėrimo burbuliukai išlieka iki 10-12 valandų. Prastos kokybės gėrimo burbuliukai stambūs ir neilgai išsilaiko taurės paviršiuje.

Kaip atskirti, kieno yra pagamintas šampanas?
Reikia žiūrėti užrašus etiketėje (etiketės viršuje dešinėje pusėje):
„N. – M.“ (Negociant – Manipulant) reiškia, kad tai yra Šampano Namų (jų yra 280) pagamintas šampanas;
„R. – M.“ (Recoltant – Manipulant) reiškia, kad tai yra vynuogių augintojo – gamintojo (jų yra 5 091) pagamintas šampanas. Atskirais, bet labai retais atvejais, galima sutikti ir užrašą „S. – R“ (Societe de Recoltant), kas reiškia, kad šampanas yra pagamintas specialiai sukurto gamybinio susivienijimo;
„C. – M.“ (Cooperative – Manipulant) reiškia, kad tai yra kooperatyvo (jų yra 48) pagamintas šampanas. Iš viso yra įregistruota apie 12 000 prekinių ženklų.

Dar galima sutikti tokius užrašus:
„M.A.“ (Marque d'Acheteur), kuris reiškia, kad šampanas yra pagamintas kažkam arba specialia proga;
„N. – D“ (Negociant – Distributeur), kuris reiškia, kad prekybininkas parduoda kitų pagamintą šampaną.

Šampano rūšys:
Ypatingai sausas – EXTRA BRUT (cukraus kiekis gramais litre: nuo 0 iki 6);
Sausas – BRUT (cukraus kiekis gramais litre: iki 15);
EXTRA DRY (cukraus kiekis gramais litre: nuo 12 iki 20);
DRY (cukraus kiekis gramais litre: nuo 17 iki 35);
Vidutiniškai – MEDIUM DRY (cukraus kiekis gramais litre: nuo 33 iki 50);
Saldus – SWEET (cukraus kiekis gramais litre: daugiau kaip 50).
Kitas skirstymas: blanc de blanc; blanc de noirs; roses; vintages.

MILLESIMES/VINTAGES šampanai
Vienų metų derliaus šampanai. Guide Curien de la Champagne vertinimais:
1990 metai – exceptional year
1991 metai – average year
1992 metai – good year
1993 metai – good year
1994 metai – poor year
1995 metai – exceptional year
1996 metai – exceptional year
1997 metai – very good year
1998 metai – very good year
1999 metai – very good year
2000 metai – good year

Goda Simonaitė
Nuotraukos iš asmeninio Juozo Kabašinsko archyvo
Kelionių akimirkos iš Šampanės
Žurnalo „VERSLO renginiai ir pramogos“ informacija