Salyklinis viskis gaminamas iš trijų natūralių komponentų: daigintų miežių, šaltinio vandens ir mielių.
Miežių daiginimas / salyklo gamyba
Sunokę miežiai pradedami daiginti mirkant juos vandenyje dvi dienas. Po to jie pilami ant grindų, kur sudygsta per penkias dienas. Būtent šio etapo metu salyklas įgyja daug krakmolo, vėliau fermentų pagalba transformuojamo į cukrų. Salyklo savybės suteikia viskiui gerokai pranašesnį skonį, jei lyginti jį su nedaigintų grūdų pagalba gamintu gėrimu. Speisaido krašto salyklas vadinamas geriausiu iš gaminamų Škotijoje.
Taip vadinami “žalieji miežiai” išdžiovinami durpių dūmuose. Rūkymo meistro valia jiems galima suteikti ryškų ar švelnų dūmų charakterį – “durpių tvaiką”. Jau išdžiovinti daigintų miežių grūdai patenka į malūną, kur sumalami į grubius miltus.
Raugo gamyba
Sumalti daigintų miežių grūdai specialiose metalinėse talpose sumaišomi su verdančiu šaltinio vandeniu. Karštame vandenyje krakmolas transformuojamas į cukrų, ištirpstantį vandenyje. Minkštame vandenyje ištirpsta daug cukraus ir kitų skonį formuojančių medžiagų, o kietame vandenyje kiek mažiau. Tai lemia skirtingų vietovių viskio savitumą, nes vandens skonis Škotijos kalnuose itin įvairus. Atšalusi saldi misa tinkama fermentacijai.
Fermentacijos katilai
Ataušintas skystis kartu su mielėmis pilamas į fermentacijos kubilus. Fermentacijos metu temperatūra pakyla iki 33oC, o besigaminanti angliarūgštė iškelia katile raugo putą iki pat viršaus. Po 64 fermentacijos valandų raugas tampa 7 – 8% stiprumo, pakankamo distiliacijai atlikti.
Distiliavimas
Po katilais sumontuotos krosnys savo liepsna kaitina jų turinį. Raugas įkaista, jame esantis alkoholis kyla į viršutinę siaurąją distiliavimo katilo dalį “gulbės kaklą” ir patenka į vandeniu vėsinamą kondensatorių. Gaunamas 21 laipsnio stiprumo skystis - vadinamasis “silpnasis vynas”. Vėliau šis skystis dar kartą distiliuojamas mažesniuose distiliavimo katiluose. Viskio gamybai naudojamas tik geriausios kokybės spiritas, vadinamoji “širdis”. Gauta žaliava iki mokesčių mokėjimo surenkama į užantspauduotą “spirito seifą”.
Brandinimas
Prieš supilstant į ąžuolo statines, šaltinio vandens pagalba spirito koncentracija sumažinama iki 63%. Statines brandinimui paruošia gamyklos meistrai. Viskiui brandinti naudojamos kartą naudotos ąžuolo statinės. Jose jau buvo brandinamas burbonas - Jungtinėse Valstijose gamintas kukurūzų viskis. Dalis statinių buvo naudotos chereso – Ispanijoje gaminamo pastiprinto vyno brandinimui. Naudotos statinės pasirenkamos tikslingai, nes anksčiau brandintieji gėrimai iš medienos išskalauja agresyvias aromatines medžiagas.
Galutinis statinių paruošimo naudojimui etapas – jų vidinio paviršiaus nutvilkymas liepsna. Būtent šis procesas atveria ąžuolo medienos rieves ir taip brandinamas viskis geriau įsigeria į medieną bei absorbuoja taninus.
Kupažavimas
Vyriausias kupažo meistras kruopščiai atrenka subrendusio viskio pavyzdžius ir kuria viskį. Jam vienam žinomomis proporcijomis jis parenka skirtingų išlaikymų viskius, burbono statinėse brandintus maišo su chereso statinėse brandintais viskiais.
Išpilstymas į butelius
Tai paskutinis viskio gamybos etapas. Glenfiddich yra vieninteliai salyklinio viskio namai, kur viskis pagaminamas, brandinamas ir išpilstomas į butelius. Kiti viskių distiliuotojai naudojasi išpilstytojų paslaugomis.
