Degustaciniai meniu – madai ir saviraiškai
Užsienyje degustacinius meniu dažniausiai sau leidžia aukštesnės nei vidutinės klasės restoranai, tokie meniu čia kainuoja 100 ir daugiau eurų. Tačiau degustaciniame meniu nebūtinai turi būti triufeliai, molekulinė virtuvė ar meno kūriniai lėkštėje. Degustacinis mini picų rinkinys, degustacinis vegetariškas/veganinis ar net termiškai neapdorotas, gyvo maisto meniu. Į restoranus vis dažniau einama ragauti, atrasti, mėgautis. Žinoma, tai ne „dienos pietų“ formatas, tačiau paklauskite savo padavėjų, ar dažnai vakarienės atėjusi kompanija arba porelė užsisako keletą įvairių patiekalų ir dalinasi jais? Atsakymas – vis dažniau. Todėl būkite žingsniu priekyje ir siūlykite savo svečiams tai, ko jie nori. Tai juk ir puiki proga saviraiškai ir kūrybai virtuvėje.
Vien maisto negana
Restoranai visame pasaulyje persiorientuoja iš tiesiog vietos pavalgyti į vietą, kur galima ypatingai praleisti laiką ir pasisemti netikėtų įspūdžių. Pasitelkiant meną, netradicinius renginius, išskirtinius patyrimus, maistas paverčiamas tik dalimi viso performanso, kurio tikslas – stimuliuoti visus 5 (6?) pojūčius. Restoranas Ultraviolet Šanchajuje (Kinija) kiekvieną vakarą (restoranas dirba tik vakarais) rengia išskirtinių potyrių vakarienes dešimčiai žmonių, kurių metu atmosfera kardinaliai keičiama sulig kiekvienu patiekalu: iš grindų į viršų nukreiptas apšvietimas, 360 laipsnių projekcijos, besikeičiančios temperatūros, keturi skirtingi kvapai, skleidžiami vakaro metu, padavėjai, derinantys aprangą prie patiekalų. Svečiams susirinkus, čia įjungiama 3D projekcija, sukurianti skęstančio kambario iliuziją, vaizdui akompanuoja griūvančių akmenų ir bažnyčios varpų garsas. Ir tik po tokio intro pasirodo padavėjai, nešini pirmuoju patiekalu, kurių vakaro metu per 4 valandas patiekiama 22. Omarai čia ragaujami bangų apsuptyje, pučia lengvas brizas ir sklinda jūros aromatas. Restorano vadovas ir šefas tokias vakarienes vadina „psychotasting“.
Kaip antipodas tokiems sudėtingiems išpildymams gali būti vakarienė tamsoje ar tyloje, kur atsisakius vieno pojūčio, stiprinami likusieji.
Restoranas Niujorke The Pass turi didžiulį ekraną, kuriame restorano svečiai gali tiesiogiai stebėti ar net bendrauti su ūkininkais ar vynininkais, kurių produkciją naudoja restoranas.
El Celler de Can Roca, restoranas, 2013-aisiais išrinktas geriausiu pasaulyje, sukūrė „sapną“ – „El Somni“. Tai 12-os dalių, 12-os patiekalų vakarienė-opera, kurios pagrindas – kulinarija, istorija, prisiminimai, gamta ir poezija. Restorano svečiai vakarienės metu pasineria į skirtingų menų instaliaciją, kurioje persipina vizualinės projekcijos ant stalų ir didžiulių stiklo plokščių, specialiai parinkta muzika.
Taigi, kulinarija pagaliau pradedama vertinti kaip meno forma, galinti sėkmingai žengti šalia kitų meno rūšių ir jas papildyti.
Visi išskirtiniai patyrimai, atradimai ir stiprios emocijos sukuria nematomą emocinį ryšį tarp restorano ir jo svečio. O tai yra žymiai stipriau nei akcijos ir jas „medžiojantys“ lankytojai.
Tęsinį skaitykite po savaitės….
