Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Restorane „Marino“ žuvį paskubomis kimšti į burną būtų tikra nuodėmė (Vilnius)

2007-11-17
Publicējiet savu rakstu

Daugeliui mūsų pažintis su žuvies gastronomija apsiriboja norvegiškomis pseudolašišomis, visuotinėmis jūrų lydekomis ir nieko bendro su jūra neturinčiomis krabų lazdelėmis. Jūrų gėrybių gastronomijos skalė yra nepalyginamai platesnė ir įvairesnė. Būtent šią įvairovę Vilniaus publikai sumanė pristatyti „Marino“ restorano savininkas Liutauras Markevičius.

Pasak jo, kalbant apie restorano koncepciją, reikėtų prisiminti frazę „Slow food“, t. y. valgymą ne kaip maisto vartojimą, o lėtą ir išrankų gastronominį ritualą. Iš tikrųjų iš tolimų jūrų pristatytą, šviežiai atvėsintą ir nepriekaištingai paruoštą žuvį paskubomis kimšti į burną būtų tikra nuodėmė. Interjero architektai šią mintį praplečia ir išvysto savitu būdu.

Pagrindinė interjero spalva yra ne melsva, kaip būtų galima tikėtis, o balta – anot R. Mikulionio, besiasocijuojanti su žuvėdromis, bangų mūša, žuvimi ir kitais jūriniais dalykais. Tačiau betarpiškų jūros motyvų naujame interjere mes nerasime: balta spalva spindi lakoniškų formų kėdės ir šviestuvai, klasikiniai indai ir staltiesės, stucco technika dekoruotos sienos.

Pakilę į balkoną, palubėje pamatome baltuosius skrajūnus, tačiau tai ne žuvėdros, o... laumžirgiai. Grakštūs ažūriniai siluetai, apsiūti rankų darbo veltiniu, sklaido lubose įmontuotų halogenų šviesą. Kodėl laumžirgiai? L. Janavičiūtės nuomone, asociacijos prabangiame interjere neprivalo būti tiesmukos: juk grakštusis laumžirgis irgi asocijuojasi su vandeniu – tik ne su jūra, o veikiau su upe ar ežeru...

Pagarba meniškam rankų darbui šioje salėje nesibaigia vien tik veltinio apsiuvimu. Dizainerės Rasos Baradinskienės indėlis į interjero kūrimą yra kur kas svaresnis – bent jau ploto atžvilgiu. Paprastais pieštukais nupiešti apibendrinti jūros žolių siluetai dengia aukštą banguotą sieną, skiriančią salę nuo pagalbinių patalpų. Bendras kūrinio plotas viršija 40 m2!

Tas pats neįkyrus motyvas puošia ir stiklo sieną prie įėjimo, bet čia jis atliktas paprastesniu būdu – išpjaunant iš skaidrios lipnios plėvelės. Aišku, originalus autorinis dekoras suteikia interjerui patrauklumo, bet kas gi jo laukia, tarkim, patalpų nuomininko pasikeitimo atveju?

Daugiau apie restoraną>>

Audrius Vyšniauskas
„Restoranų verslo“ informacija