Pusė mėsos produktų gamintojų klaidina vartotojus dėl gaminių kokybės

Pastaruoju metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gauna vis daugiau vartotojų nusiskundimų dėl suprastėjusios mėsos gaminių kokybės. Pirkėjai pastebi, kad neišlaikoma aukščiausios rūšies mėsos gaminių (dešrų) konsistencija, be to, kartais galima užuosti pašalinį specifinį kvapą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir teritorinių padalinių inspektoriai tikrino mėsos perdirbimo įmones, siekdami nustatyti, ar gamintojai, deklaruodami, kad mėsos gaminiai yra aukščiausios rūšies, laikosi mėsos gaminių kokybės ir ženklinimo reikalavimų. Nustatyta, kad pusė (7 iš 14 tikrintų įmonių) mėsos produktų gamintojų nesilaiko Lietuvos standarto „Mėsos gaminiai“, Lietuvos higienos normos „Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimų bei patvirtintų gamybos receptūrų.

Rasti pažeidimai rodo, kad gamintojai sąmoningai klaidina vartotojus – pirkėjai įsigyja prastesnės kokybės gaminius, nei gamintojai nurodo jų ženklinime.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojo Gintauto Čereškos teigimu, gamintojai, ženklindami mėsos gaminius, neteisingai nurodo jų sudėtines dalis, gamybai naudoja subproduktus, kurių nenurodo ženklinime, netinkamai išvardina sudedamąsias dalis pagal eiliškumą, aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamybai naudoja mėsos pakaitalus ir pan. Pažymėtina, kad kai kurios žaliavos, pvz., subproduktai, mėsos gaminiuose keičia ne tik jų maistinę vertę, bet ir skonį.

Patikrinimai buvo atliekami visoje Lietuvoje, pasirenkant mėsos gamybos įmones, gaminančias aukščiausios rūšies gaminius, kurių pavadinimuose yra žodis „servelatas“. „Pagal Lietuvos standarto LST 1919 „Mėsos gaminiai“ reikalavimus, gaminiai, kurių pavadinime yra žodis „servelatas“ ar šio žodžio šaknies darinys (pvz. servelatinis), turi būti tik aukščiausios rūšies, pagaminti nenaudojant mėsos pakaitalų ir užpildų, atitikti nustatytus kokybės rodiklius: mažiausią leistiną mėsos baltymų be kolageno kiekį, didžiausius leistinus riebalų ir drėgmės kiekius. Gamintojai turėtų neklaidinti vartotojo ir ženklinime nurodyti visas gamybai panaudotas žaliavas“, – komentavo patikrinime dalyvavusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.

Maisto inspektoriai keturiolikoje mėsos perdirbimo įmonių patikrino gaminamų mėsos gaminių atitiktį teisės aktų reikalavimams, tame tarpe 20 pavadinimų aukščiausios rūšies produkcijos, kurios pavadinime yra žodis „servelatas“. Nustatyta, kad 9 atvejais „servelatai“ savo tikrąja sudėtimi vienaip ar kitaip klaidino vartotojus.

Patikrinimų metu nustatyta, kad AB „Krekenavos agrofirma“ (Kėdainių r.) karštai rūkytų dešrų „Krekenavos servelatas“ ir „Ekstra servelatas“ gamybai naudojo kiaulių odelių emulsiją, tačiau sudėties ženklinime minėtos žaliavos nenurodė, o virtas pieniškas „Klaipėdos“ ir „Ekstra“ dešreles“ bei virtą dešrą „Pieniška“ gamino nenaudodami pieno produktų, kurie priklauso pagal receptūrą.

Prienų rajone veikianti UAB „Viragis“ gamino pirmos rūšies šalto rūkymo „Servelatą“, pažeidžiant Lietuvos standarto LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ reikalavimą, kad gaminiai pavadinimu „servelatas“ privalo būti tiktai aukščiausios rūšies. UAB „Klaipėdos mėsinė“ (Pagėgių sav.) taip pat gamino pirmos rūšies kokybės rodiklius atitinkančią karštai rūkytą dešrą ,,Servelatinė”, kuri pagal pavadinimą turi būti tik aukščiausios rūšies gaminys. Šioje įmonėje analogiški pažeidimai nustatyti ir karštai rūkyto mėsos gaminio „Lietuviškas kumpis“ gamyboje, nes pagal to paties standarto reikalavimus, gaminiai, kurių pavadinimuose yra žodis „lietuviškas“ taip pat turi būti tik aukščiausios rūšies. Be to, UAB „Viragis“ aukščiausios rūšies šaltai rūkytos dešros „Lietuviška“ gamybai naudojo baltyminį mėsos pakaitalą – sojos baltymų izoliatą.

AB „Tauragės maistas“ aukščiausios rūšies karštai rūkyto „Kauno kumpelio“ gamybai naudojo augalinius baltymus, kurių šios rūšies gaminiams naudoti neleidžiama.

Mažeikių mėsos perdirbimo įmonėje UAB „Vigesta“ karštai rūkytos dešros „Karališkas servelatas“ sudėties ženklinime nebuvo nurodytas gamybai naudojamas geriamasis vanduo. Aukščiausios rūšies virtų dešrų „Panerio“, „Ekstra daktariška“, „Pieniška“ ženklinimo etiketėse sudėties dalių sąraše visos sudedamosios dalys išvardintos ne pagal kiekį mažėjančia tvarka, o karštai rūkytų dešrelių „Medžiotojų dešrelės“ ženklinimo etiketėje sudėties dalių sąraše nenurodyti gamyboje naudojami subproduktai – kiaulių širdys, kurių pagal receptūrą yra net 8 procentai.

UAB „Mažeikių mėsinė“ gaminamo aukščiausios rūšies karštai rūkyto „Vilniaus servelato“ sudėties ženklinime nebuvo nurodyta, kad naudojama kiaulių galvų mėsa.

Šalčininkų rajono UAB „Olkusjana“ gaminamas šaltai rūkytas „Servelatas“ pagal juslinius rodiklius neatitiko aukščiausios rūšies gaminiams būdingų savybių, nustatyta daug jungiamojo audinio, nes naudota nepakankamai išgyslinta žaliava, skonis ir konsistencija nebūdingi šalto rūkymo dešroms. Žaliavos ir pats gamybos procesas neatitiko patvirtintai technologijai, naudotas sojos baltymų izoliatas, ant apvalkalo buvo nurodyta, kad gaminys yra antros rūšies. UAB „Olkusjana“ šaltai rūkytos dešros „Servelatas“ gamyba sustabdyta.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorijos Septilkienės, išanalizavus patikrinimų medžiagą, galima daryti išvadą, kad gamintojai mėsos gaminių kokybei skiria nepakankamai dėmesio – net savikontrolės programose nenumato mėsos gaminių kokybės rodiklių tyrimų arba atlieka juos labai retai. Nustačius kokybės rodiklių neatitikimą, kaip pavyzdžiui ženkliai viršijus leistiną riebalų ar drėgmės kiekį mėsos gaminiuose, nesiima jokių korekcinių veiksmų, neatlieka pakartotinių mėsos gaminių kokybės tyrimų.

Tokie pažeidimai nustatyti UAB „Samsonas“ (Šakių r.) mėsos perdirbimo įmonėje. Patikrinimo metu, kai pagal savikontrolės programą aukščiausios rūšies dešros „Tarybinis servelatas“ drėgmės tyrimo rezultatai rodė, kad gaminio drėgmė 5 proc. viršijo leistiną, pakartotinis tyrimas drėgmei nustatyti nebuvo atliktas. AB „Tauragės maistas“ gamintas aukščiausios rūšies „Servelatas“ pagal kokybės rodiklius (drėgmę ir mėsos baltymų be kolageno kiekį) neatitiko aukščiausios rūšies kokybės reikalavimų, o kokybės tyrimas buvo atliktas prieš metus.

UAB „Linkuvos mėsa“ (Pakruojo r.), ŽŪB „Delikatesas“ (Joniškio m.), UAB „Cesta“ (Vilniaus r.) gaminių rūšių atitikimas standarto reikalavimams buvo kontroliuojamas skaičiavimo būdu pagal gamybai naudojamų žaliavų kokybės rodiklius, tačiau toks mėsos gaminių kokybės rodiklių kontrolės metodas yra nepatvirtintas, netikslus ir neatspindi tikros gaminių kokybės.

Gamybos įmonių, kuriose nustatyti pažeidimai, atsakingiems darbuotojams skirtos baudos, nurodyta sudaryti trūkumų šalinimo planus ir nedelsiant juos vykdyti, patikslinant laboratorinių tyrimų planus pagal savikontrolės programas, įtraukiant mėsos gaminių kokybės rodiklių kontrolę.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos mėsos gaminių kokybė kontroliuojama siekiant užtikrinti, kad vartotojas, pirkdamas mėsos gaminį, būtų tikras, kad perka kokybišką, standartus ir reikalavimus atitinkantį produktą. „Ženklinime pateikiama informacija apie mėsos gaminių sudėtį negali klaidinti vartotojo dėl gaminio sudėties ir kokybės. Būtina suteikti vartotojui galimybę pasirinkti, kad ir brangesnius, bet kokybiškus, aukščiausios rūšies reikalavimus atitinkančius mėsos gaminius“, – tvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška.

Tikrinimo metu įmonėse buvo paimti mėsos gaminių mėginiai kokybės rodiklių tyrimams. Gavus tyrimų rezultatus, šių gaminių kokybės klausimai bus papildomai analizuojami.

VMVT informacija