Šiuolaikinių visuomeninės paskirties objektų interjeras yra kuriamas naudojant labai įvairias medžiagas bei pasitelkiant netikėtus sprendimus, tačiau visi sprendimai yra derinami su apšvietimo sistemomis. Šviestuvų paskirtis yra ne tik reikiamu intensyvumu apšviesti patalpą, bet ir suteikti interjerui originalumo ar atlikti specifines funkcijas, skirtas pritraukti parduotuvės ar restorano lankytojų dėmesį bei padidinti pardavimus.
Šiuo metu, intensyvėjant privačių būstų statyboms, dažnai rašoma ar televizijos laidose rodoma apie „protingo namo“ idėjas, kuomet, pasitelkiant kompiuterines technologijas, automatizuotai gali būti valdomos apšvietimo, šildymo, ventiliacijos ir kitos namų sistemos. Yra juokaujama, kad tinginystė – progreso variklis, nes žmogus technines gudrybes pasitelkia tam, kad reikėtų mažiau dirbti ar, pavyzdžiui, nepamirštų išjungti šviesos vonios kambaryje. Jau yra įprasta naudoti elektroninius sprendimus reguliuojant šilumos ir apšvietimo sistemas, siekiant ne tik komforto, bet ir taupant brangstančią energiją.
Kaip šios idėjos gali būti panaudotos paslaugų įmonėse, siekiant pritraukti klientus, didinant ne tik pardavimus, bet ir taupant energijos sąnaudas? Šis aspektas tampa vis svarbesnis, nes daugelyje parduotuvių ir restoranų dirbtinis apšvietimas yra naudojamas ne tik tamsiu paros metu, bet ir dieną, derinant jį su natūraliu. Kartu su apšvietimo sistemomis yra naudojamos ir pavaromis valdomos langų žaliuzės, roletai ar užuolaidos. Restoranų, parduotuvių ar viešbučių interjero dizaineriai vienoje patalpoje įrengia įvairius skirtingų rūšių šviestuvus, kurie atlieka skirtingas funkcijas. Vieni šviestuvai naudojami bendrajam intensyviam apšvietimui, naudojamam valant patalpas, kiti – akcentuotam meniniam sienų ar vitrinų apšvietimui, treti – sukurti jaukų lokalinį restorano staliukų apšvietimą ir pan. Taip pat tiek patalpų viduje, tiek ant fasadų yra naudojami šviečiantys reklaminiai ar informaciniai skydai. Naktį yra įjungiamas budintis apšvietimas, o suveikus signalizacijai, gali įsijungti intensyvus bendrasis apšvietimas, kad vaizdo stebėjimo sistemomis būtų galima aiškiai įrašyti pavojingus įvykius patalpoje. Tuo pat metu yra užblokuojama bet kokia galimybė išjungti šviesą sienoje sumontuotais jungikliais. Visos šios funkcijos neįmanomos be specializuotų apšvietimo valdymo sistemų įdiegimo. Kaip matome, šios sistemos yra susietos ir su kitomis patalpų valdymo sistemomis, todėl jos turi būti ne tik paprastai valdomos, bet ir labai patikimos.
Plačiau apibūdinsime kai kurias funkcijas, kurias gali atlikti „protingo“ apšvietimo valdymo sistemos restoranuose, baruose, parduotuvėse ar viešbučio klientų aptarnavimo zonoje.
Interaktyvus apšvietimas. Vienoje patalpoje yra įrengta keletas šviestuvų grupių, paskirstytų skirtingose zonose ir pagal funkcijas. Anksčiau įprastose sistemose kiekvienai grupei būdavo sumontuojami atskiri sieniniai jungikliai ir pagal poreikį tiesiog įjungiama viena ar kelios šviestuvų grupės. Šiuolaikiniuose interjeruose grupių būna daugiau nei keturios ar penkios, be to atskirų grupių šviestuvų šviesumas yra reguliuojamas. Atsiminti galimas kombinacijas būna keblu ir nepatogu. Integruotose sistemose visos galimos kombinacijos yra programuojamos į valdiklio atmintį ir reikiama funkcija, turinti savo pavadinimą, įjungiama vieno mygtuko paspaudimu. Pavyzdžiui, patalpos valytojai bus skirtas mygtukas „Bendras apšvietimas“ ir maksimaliu šviesumu įsijungs visi šviestuvai. Mygtuku „Rytas“ administratorė, atėjusi prieš valandą iki restorano darbo pradžios, įjungs tik lokalų budintį apšvietimą, o valdiklis automatiškai, prasidėjus darbo dienai, įjungs salės ar baro meninį apšvietimą bei atrakins duris lankytojams. Vakare vieno mygtuko „Pabaiga“ paspaudimu valdiklis perjungs patalpos apšvietimą į budintį režimą ir kelioms ar keliolikai minučių paliks įjungtas tarnybinių patalpų šviesas, kad personalas galėtų saugiai išeiti.
Reguliuojamas apšvietimas. Anksčiau nesudėtingais sieniniais reguliatoriais galėjo būti keičiamas tik kaitrinių lempų šviesos intensyvumas, o fluorescenciniai šviestuvai negalėjo būti valdomi. Dabartinėmis šviesos valdymo sistemomis gali būti reguliuojamas bet kokio tipo šviestuvų šviesumas – ar tai būtų kaitrinės lempos, ar halogeninės, fluorescencinės, „žemavoltės“ su elektroniniais ar magnetiniais transformatoriais, neoninės. Mygtuko paspaudimu užprogramuota šviesos kombinacija gali įsijungti ne iš karto, o palaipsniui keičiantis šviesumui. Perjungiant iš vienos šviesos grupės į kitą, tolygiai besikeičiant šviesumams, patalpos šviesa keičiasi švelniai ir neįkyriai. Įsijungimo ar išsijungimo laikas gali būti programuojamas kiekvienai grupei nuo momentinio iki keletos minučių ar valandos.
Programuojamas apšvietimas. Šviestuvų grupių valdymas gali būti paruoštas bei užprogramuotas pagal paros laiką ar savaitės dienas ir valdiklių atmintyje. Pavyzdžiui, galima visai savaitei užprogramuoti, kad šviestuvų grupė ar informacinis skydas šviestų tik darbo dienomis ir netgi skirtingai tam tikromis valandomis, priklausomai nuo savaitės dienos. Yra sistemų, kuriose gali būti užprogramuotas visų metų astronominis kalendorius su saulės kilimo ir leidimosi laiku. Tokiu būdu, priklausomai nuo saulės padėties, galima sukurti automatinį apšvietimo valdymą visiems metams. Pavyzdžiui, restorane, kuris dieną per langus yra apšviečiamas natūraliu apšvietimu, galima automatiškai palaipsniui, mažėjant natūraliam apšvietimui, įjungti šviesas. Į restoraną atėjęs dienos metu, dėl besikeičiančio apšvietimo, lankytojas gali ir nepastebėti, jog lauke jau sutemo, todėl užtrukti ilgiau, manydamas, kad dar ne vakaras.
Ekonomiškas apšvietimas. Anksčiau aptartas programuojamas apšvietimas leidžia sutaupyti ir elektros energijos sąnaudas, nes užprogramavus apšvietimą pagal laiką, šviestuvai be reikalo nešvies tuo metu, kai tai nebūtina. Jums nereikės nuolatos rūpintis, kad nepamirštumėte išjungti šviestuvų dieną ar naktį, ten kur nebūtina. Kai kuriose zonose maksimalus apšvietimas nėra būtinas, todėl sutaupyti būtų galima ir sumažinus apšvietimo intensyvumą. Kai kurių tipų lempos nėra ilgaamžės, tačiau jų tarnavimo laiką galima dvigubai ar daugiau pailginti naudojant jas su 10 proc. mažesniu šviesumu – tai taip pat mažina išlaidas eksploatacijai.
Integruotas apšvietimas. Modernios apšvietimo valdymo sistemos, sujungtos su kitomis patalpų sistemomis, įgauna daugiau papildomų naudingų funkcijų. Pavyzdžiui, konferencijų salėse vieno mygtuko paspaudimu gali įsijungti vaizdo projektorius, nusileisti ekranas, o apšvietimas švelniai persijungti į kino režimą. Restorane ši funkcija gali būti panaudota perjungiant apšvietimo sistemą į sporto varžybų peržiūros režimą vaizdo projektoriumi ar per TV ekranus. Programuojamos šviesos valdymo funkcijos gali kartu keisti ir foninės muzikos režimus. Pavyzdžiui, mygtuku įjungus šviesą lauko terasoje, kartu gali įsijungti ir muzika ar fontanas. Panašiai gali būti sujungtos ir kai kurios šildymo ar ventiliacijos sistemų funkcijos. Pradžioje kalbėjome apie apšvietimo sistemos funkcijų automatizuotą valdymą, susiejant su apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemomis. Apšvietimo valdymo sistemos gali būti integruotos kartu su lietimui jaurių ekranų (touch screen) automatizuoto valdymo sistemomis, administratoriaus kompiuteriu ar pastato bendrąja valdymo sistema (BMS – angl. „Building Management System“). Pagal poreikį automatizuoto apšvietimo sistemos gali būti papildytos valdymo mygtukais kitose patalpose ar valdomos nuotolinio ryšio pulteliais.
Visos minėtos naudingos apšvietimo sistemų savybės gali būti realizuotos atliekant pradinius projektavimo darbus. Dalis funkcijų gali būti realizuotos ir vėliau, jau veikiančiame objekte, tačiau patartina prieš statant numatyti kabelių komunikacijas (kurios yra nebrangios), kad vėliau būtų galima sumontuoti papildomus valdiklius pageidaujamoms apšvietimo funkcijoms atlikti. Žinoma, yra galimybė įdiegti „protingo“ apšvietimo sistemas jau įrengtoje patalpose, tačiau tuomet naudojama įranga su belaidžiu ryšiu yra žymiai brangesnė ir jos panaudojimo galimybių yra mažiau.
Daugiau apie automatizuoto apšvietimo valdymo sistemas galite sužinoti svetainėje www.lutron.com
Atstovas Lietuvoje – UAB „Audiotonas“.
Česlovas Čepkauskas
„Restoranų verslo“ Nr. 3/2006 (13) informacija
Išsispausdinti „Restoranų verslo“ prenumeratos kuponą galite čia >>