Žinant, kad mikrobangų krosnelę šiais laikais gali pamatyti kone kiekvienuose namuose, minčių apie tai, jog jos gali būti nesaugios, tarsi ir nekyla. Tačiau vis tiek atsiranda smalsuolių, kuriems maga sužinoti, ar stovėti šalia veikiančios mikrobangų krosnelės tikrai nepavojinga, o jei pavojinga – tai ar labai?
Nors veikianti mikrobangų krosnelė tikrai gali skleisti spinduliuotę, tačiau ji nėra jonizuojančioji ir jos lygis – toks mažas, kad prietaisu tinkamai naudojantis, dėl jo jaudintis tikrai neverta. Juolab kad, pasak specialistų, gauti elektros smūgį naudojantis techniškai netvarkinga mikrobangų krosnele tikimybė keliskart didesnė nei apsišvitinti.
Kiekvienas į rinką patenkantis mikrobangų prietaisas turi atitikti specialius reikalavimus. Juose numatyta, koks spinduliuotės lygis per visą krosnelės naudojimo laiką gali sklisti maždaug 5 cm atstumu nuo prietaiso. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad mikrobangų krosnelė gali spinduliuoti ne didesnį kaip 0,5 W/m² srauto tankį nuo bet kokio paviršiaus 5 cm atstumu. Tiesa, įvairiose šalyse šie skaičiai šiek tiek skiriasi: pvz., JAV turi neviršyti 5 mW/cm², Lietuvoje leidžiamas 10 mkW/cm².
Bet kuriuo atveju šios dozės – labai nedidelės ir, kaip bent jau kol kas tvirtina moksliniai tyrimai, pavojaus žmogaus sveikatai nekelia. Tarkime, veikiantis įprastas mobilusis telefonas skleidžia kelis kartus didesnę spinduliuotę, ir jau atlikta tyrimų, patvirtinusių, jog tai gali turėti rimtų padarinių sveikatai.
Be to, mikrobangų krosnelių gamintojai privalo prietaiso dureles padengti specialiu tinkleliu, užtikrinančiu, kad mikrobangos nepatektų į išorę, bei įtaisyti jose specialų užraktą, kurį atidarius mikrobangas skleidžiantis megatronas iškart išsijungia. Šios apsaugos priemonės dar labiau sumažina tikimybę tapti ir taip nedidelio lygio spinduliuotės auka. Kuo didesniu atstumu nuo prietaiso stovima, tuo labiau mažėja galimos apšvitos lygis – pasitraukus per pusmetrį nuo mikrobangų krosnelės, jis tesiekia 1/100 to lygio, kuris veikia stovint 5 cm atstumu.
Kaip teigia fizikai, mikrobangų krosnelės viduje sklindančių bangų energija per maža, kad suardytų molekulę, todėl joje pagaminto maisto sudėtis nekinta, o vitaminai ir kitos biologinės medžiagos gali žūti nebent dėl perkaitimo.
Mokslinių duomenų, kad mikrobangų krosnelėje gaminamas maistas įgautų kokių nors kitokių savybių negu gaminamas kitais būdais ir taptų kenksmingas, nėra.
Skaidrė Vainikauskaitė
„Verslo žinios“, 2007 07 20
Interneto nuotr.
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>