Pranešimas: Šeštadienį seniausias roko baras Lietuvoje šventė dvidešimtmetį

O JIS TEBESTOVI DAR VIS…

Pirmaisiais nepriklausomybės atgavimo metais atsirado Lietuvoje daugybė iki tol nebuvusių verslų: pirmasis mobilusis GSM tinklas, pirmoji “VP Market” (dabar – “Maxima”) parduotuvė, vietoj bankrutavusio LitPoliinter atsiranda “LNK”... 1994 m. prasidėjusi bankrotų banga sužlugdė nemažai vilčių. Vilniuje barų rinka buvo praktiškai tuščia, veikė vos keli barai bei postsovietinės įstaigos, kurios  nė iš tolo neprimena šiandien Vilniuje veikiančių kavinių. Tuo metu roko grupė “BIX” buvo nemažai keliavusi po pasaulį turėjo daugybę įdėjų, kaip turėtu atrodyti geras roko muzikos klubas. Tad suvieniję bendraminčius grupės nariai atidarė to paties pavadinimo barą.

“Būdavo eini per miestą, visiškai tamsu, išlendi iš už kampo, matai, šviečia raudonas baro ženklas. Vadinasi, dirba. Tai ir eini
vidun, žinai, kad sutiksi savą", – pasakoja ilgametis baro direktorius Audrius Žydelis. „Tik atsidaręs baras turėjo tamsintus langus ir storu vatos sluoksniu išmuštas langines, nes to meto roko grupės siautėdavo taip kad stiklai trūkinėdavo . Užtat gatvėje
būdavo pakankamai tylu, o pakliuvęs vidun ,tūlas lankytojas prarasdavo laiko nuovoką. Baras užsidarydavo 6 ryto . Išėję į lauką naktinėtojus pasitikdavo ryto saulė ir ankstyvi praeiviai“.

Nors bėgant metams lankytojai keičiasi, baras "Bix" išlieka praktiškai toks pat. „Niekada napataikavome madai. Tik atsidarė
pirmą kart apsilankiusiam sukeldavome nuostabą. Abejingų nebūdavo. Vieni teigė, kad raudonos lubos kenkia psichikai, daugiau neateidavo, kiti susižavėdavo ir likdavo ilgam. Ir dabar yra panašiai. Mums nesunku surasti savo pastovų lankytoją, nes, kaip ir prieš du dešimtmečius, mes arba visiškai nepatinkame arba tampame antrais namais. Geri dalykai nesensta, todėl čia beveik niekas nesikeičia, nei sienos, nei baldai. Bixai – kartų baras, kiekvienas nors kada nors čia apsilankęs yra laukiamas ne tik jubiliejiniame renginyje, bet ir kasdien", – džiaugėsi A. Žydelis.

VIENAS SAUGIAUSIŲ BARŲ JAU DVIDEŠIMT METŲ

Pirmasis pilstomas alus bare “Bix” buvo brangus. Bokalas importinio alaus kainavo 11 litų, o lietuviško net 6,90 Lt. 1995 metais vidutinis atlyginimas siekė vos 350 Lt, tad sau leisti lankytis baruose galėjo tikrai ne kiekvienas. Natūraliai nemažą lankytojų dalį galėjo sudaryti asmenys, užsiimantys nelegalia veikla. Tačiau baras “Bix” nuo pat pradžių užsirekomendavo kaip itin saugi vieta lankytojams. Kiekvieną dieną čia budėdavo apsauga, mat reikėdavo saugotis ne tik nuo reketo, bet ir  lankytojus nuo įžūlių mušeikų. Todėl “Bixai” iš karto tapo saugia vieta save laikantiems kitokiais – menininkams, neformalams, pankams, netradicinės orientacijos žmonėms. “Atėję pas mus jie galėjo nesibaiminti užgauliojimų ir patyčių, kas tuo metu buvo įprastas dalykas Lietuvoje. Susiformavo savotiška bixinių subkultūra, bendruomenė be kurios šis baras tiesiog neįsivaizduojamas. Nors iš pažiūros baro stilius pankiškas, gal kiek iš pirmo žvilgsnio ir kiek agresyvus, kaip iš pažiūros agresyvūs atrodo oda ir metalo kniedėm pasidabinę lankytojai, bet šis įspūdis yra apgaulingas – pagal statistiką “Bixai” daugybę metų pakliūną į saugiausių Vilniaus barų tarpą,”- tikina baro vadovas.