Portugalija: paskutinis Europos uostas

Portugalija - tai egzotiškas senojo žemyno kampelis. Paskutinė „stotelė“ prieš Ameriką. Tušti paplūdimiai, stiprus portveinas ir ant grotelių keptos sardinės. Čia tikrai galima atsikvėpti.

Nerasi traukinių tvarkaraščio
Niekas kitas taip neišgarsino Portugalijos kaip Wimo Wenderso „Lisabonos istorija“. Filmas kiek per ilgas, nuobodokas, jame, galima sakyti, nieko nevyksta. Užtat gausu magiškų vaizdų, tarsi ne iš šios epochos. Skamba jaudinančios dainos, pritariant dviem gitaroms, vadinamos portugališkais bliuzais. Tokia ta Portugalija. Nešiuolaikiška, gyvenanti savu ritmu. Laikas šioje šalyje sąlyginė sąvoka.

Mažuose miesteliuose nerasi traukinių tvarkaraščio. Į klausimą, kelintą valandą išvyksta traukinys į Farą (populiariausia kurortinė vietovė Algarvėje), iš geležinkelio darbuotojo galima išgirsti tokį atsakymą: „Išvyks tada, kai atvyks, o atvyks tada, kai atvyks“. O paklausus, iš kurio perono, jis atsakys: „Pamatysi, kai atvažiuos“. Kitur Europoje tokių dalykų nėra. Panašiai kaip ir tai, kad populiariame Lagoso kurorte visą savaitę gali neveikti bankomatai. Restorane taip pat tenka gerokai palaukti (tai gali trukti net 2 valandas). O padavėjas į nekantrų kliento klausimą, kada pagaliau bus aptarnautas, filosofiškai atsako: „Jūs, europiečiai, visą laiką kažkur skubate, turbūt gyvenate nuolatinėje įtampoje“. Tikra tiesa. Kai mes kasdien su nekantrumu laukiame 17 valandos, portugalai ramiausiai pabunda po siestos. Antrą kartą tą dieną eidami į darbą, neskubėdami dar pakeliui išgeria puodelį kavos. Portugalijoje kava
vadinasi „bica“ ir geriama ji iš mažulyčių puodelių. Populiariausios čia rinktinės Angolos ir Brazilijos kavos pupelės. Ji juoda kaip degutas ir velniškai stipri. Portugalai mėgsta kavą (kai kas išgeria po keletą puodelių per dieną) ir dar geroje draugijoje, su skanėstais.

Labai populiarios portugališkos cukrainės. Čia galima paskanauti nuostabių pyragaičių, visada šviežių ragelių ir bandelių. Vienas skaniausių patiekalų - ant grotelių keptos sardinės ir džiovintos menkės, kurios kelias valandas prieš patiekiant laikomos piene, kad suminkštėtų. Geras patarimas: šį patiekalą geriausia užsisakyti iš vakaro. O jeigu tektų nueiti į mažo miestelio kavinę, tai čia greičiausiai meniu bus surašytas portugalų kalba. Taigi geriausia, ką galima padaryti, - keliauti paskui padavėją į virtuvę ir pirštu rodyti, ko norite. Žinoma, Portugalija garsėja savo portveinais iš Porto miesto vyno rūsių.

Šiaurinė šalies dalis nuo pietinės skiriasi klimato sąlygomis, gamta ir architektūra. Ji atšiauresnė savo išraiškos priemonėmis. Vienas brangiausių Portugalijos kurortų - Kaskaisas, esantis už keliasdešimties kilometrų nuo Lisabonos. Čia savo vilas nuo seno turi turtingiausi lisaboniečiai, o netoliese esančiame Estorile yra didžiausi šalyje kazino ir „Formulės-1“ trasa. Portugalijai netrūksta ir prabangos. Už 1000 kilometrų nuo Lisabonos, jau netoli Afrikos, yra egzotiška Maderos sala.

Pigesnė nei kitos šalys
Portugalija - paskutinė „stotelė“ prieš Pietų Ameriką. Tai jaučiasi ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, ypač šalies pietuose. Čia esantis Šventojo Vincento kyšulys yra labiausiai į pietus išsikišęs Europos lopinėlis. Netoliese esančiame Sagreso miestelyje galima aplankyti pirmą pasaulyje jūrų akademiją, įkurtą XV amžiuje Henriko Jūreivio, geografinių atradimų globėjo. O ant aukštos uolos, išlindusios virš vandenyno, galima suvalgyti „paskutinę Europoje dešrelę“. Pastatyti čia barą, kuriame patiekiamos dešrelės, atėjo į galvą prieš keletą metų vienam vokiečiui.

Portugalijai teko gerokai ilgiau nei Italijai ar Ispanijai laukti turistų iš Europos. Viešbučiai, palyginti su konkurentais, čia buvo toli gražu ne prabangūs. Šalis atrodė skurdi, atsilikusi, įsikūrusi kažkur žemyno pakrašty. Įstojus į Europos Sąjunga padėtis pasikeitė. Portugalija tapo patraukli, nes retai lankoma, tokia „laukinė“, o visų pirma pigesnė nei kitos šalys. Pavyzdžiui, senyvi vokiečiai pradėjo masiškai pirkti senus namelius, norėdami likusį gyvenimą praleisti po
saule. Atgijo turistiniai biurai, o pietinė Algarvės dalis laikui bėgant pasidarė panaši į Ispanijos rivjerą. Čia atsidarė keturių ir penkių žvaigždučių viešbučių, golfo laukų ir naktinių klubų. Aišku,
konservatyvesniems turistams liko ir senoji Portugalija. Už keletą eurų galima išsinuomoti kambarėlį pas seną, prijuoste ryšinčią šeimininkę.

Portugalija ima vis labiau vilioti turistus. Ispanija jau gerokai atsibodo, o čia nuo Atlanto vandenyno 30 laipsnių karštyje dvelkia malonia vėsa. Be to, čia gausu pustuščių paplūdimių.

Pagal užsienio spaudą
„Laisvalaikio“ informacija