Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Porter ir stout tipo alus

2007-09-12
Publicējiet savu rakstu

Tamsus alus reikalauja daug kantrybės. Tokį alų reikia gerti mėgaujantis sudėtingu jo skoniu. Tam reikia laiko ir atitinkamos vietos, pavyzdžiui, angliško „pub‘o“. Anksčiau šis alus buvo laikomas darbininkų gėrimu, o šiais laikais jį geria ir juo mėgaujasi beveik visų visuomenės sluoksnių atstovai. Stiklinė stipraus, tamsaus alaus labai tinka po geros vakarienės, jis puikiai atpalaiduoja ir leidžia pamiršti kasdienius rūpesčius.

Tamsaus alaus istorija siekia pramoninės revoliucijos laikus, XVIII amžių. Jį „sugalvojo“ londonietis Ralfas Harwoodas, kuris pirmą kartą pagamino tamsų alų 1720 metais. Istorikų teigimu, Ralfas vienoje stiklinėje sumaišė tuo metu „pub‘o“ lankytojų mėgtus skirtingus alaus tipus (pale, mild ir brown). Naujas alus buvo pavadintas „visiškas“, „vientisas“ („entire“). Šis alus gana stiprus, jam būdinga tamsi spalva.

Nedidelė Harwoodo alaus darykla įsikūrusi netoli vietinio turgaus. Pastarajam darykla, turbūt, ir turėtų būti dėkinga už pavadinimą. Šį alų greitai pamėgo Londono „porteriai“, kurie vertėsi nešulių gabenimu. Tamsus, tirštas, didelės alkoholio koncentracijos, maistingas alus puikiai tiko darbininkams, ypač tiems, kurie dirbo sunkų fizinį darbą. Po triumfo laikotarpio, kuris truko visą XIX amžių, porterio populiarumas smuko, o po II pasaulinio karo šis alus beveik išnyko iš alkoholinių gėrimų rinkos. Niekas iki šiol nežino, kas buvo tokio reiškinio priežastimi.

Klasikinis porteris buvo gaminamas aukštutinės fermentacijos būdu iš salyklo, kurio dalis pasižymėjo durpių dūmų aromatu, kaip priedą prie jo pridėdavo truputį karamelizuoto dažančio salyklo. Porterio gamyba reikalauja kantrybės, jis ilgai išbūna medinėse statinėse, kurių tūriai milžiniški. Egzistuoja netgi anekdotas, kad tokioje statinėje tilptų dvylika žmonių, sėdinčių prie šventinio stalo.

Šiais laikais porterio gamyba užsiima keletas nedidelių alaus daryklų, įsikūrusių Londone. Skirtingai nuo savo pirmapradžio varianto, šie porteriai kur kas silpnesni. Vienintelė alaus darykla, kurioje griežtai laikomasi tradicinio porterio receptūros, yra „Tadcaster“. Ji gamina „Taddy“ alų.

Porteriui būdingas lengvai raudonas atspalvis, jis beveik skaidrus. Tuo jis ir skiriasi nuo stout tipo alaus, kuris yra tamsiai rudas ir beveik nepraleidžia šviesos. Stout, jeigu jį galima taip apibūdinti, yra porterio jaunesnysis brolis. Stout net ir prabėgus laikui vis dar yra populiarus. Žinomiausias šio tipo alus gaminamas „Guinness“ (alaus darykla Airijoje), jis išsiskiria kartumu ir išraiškingesniu skoniu.

Angliškieji stouts saldesni, su aiškiai juntamu šokolado prieskoniu. Pirmaujantis šio alaus angliškas firmos ženklas yra „Mackeson“. Taip pat verta paminėti stout alaus tipą imperial, kuriam būdinga didelė alkoholio tūrio ir ekstrakto koncentracija, gausus karamelės priedas. Šį alų gamina „Courage“ alaus daryklos, taip pat Samuelio Smitho darykla „Tadcaster“. Šio alaus alkoholio tūrio koncentracija neviršija 8-10 %.

Parengė Elena Germanovič
Šaltinis: nawidelcu.pl
Nuotrauka: nawidelcu.pl