Žmonės kavinėje, bare, restorane ar kitoje maitinimo įstaigoje lankosi ne vien tam, kad pavalgytų ar išgertų. Tai tapo savotiška bendravimo forma – susitikus arbatos ar kavos svarbesnis yra bendravimas, o maistas ir gėrimai – tik pretekstas. Kai netikėtai užklumpa širdgėla, norisi išgerti, o šalia nėra artimo žmogaus – geriausiu draugu tampa barmenas. Į restoraną aptarti svarbių reikalų kviečiame verslo partnerius. Ypatingomis progomis mylimą žmogų į prašmatnų restoraną vedamės romantiškos vakarienės. Maistas ir gėrimai yra tik pretekstas gerai praleisti laiką, pabendrauti, sukurti atitinkamą aplinką. Neatsiejama jos dalimi yra aptarnaujantis personalas.
Savo pasitenkinimą arba nepasitenkinimą aptarnavimu klientai išreiškia arbatpinigiais. Nors daugelyje užsienio valstybių jie yra įskaičiuojami į sąskaitą ir dažniausiai sudaro 10 procentų nuo jos, Lietuvoje ši tradicija nėra paplitusi. Taigi arbatpinigiai priklauso tik nuo kiekvieno kliento noro. O prasideda viskas nuo to, jog visi tarsi susitarę atlieka tą patį ritualą: įeina, palaukia, jei yra laisvų vietų – atsisėda, laukia valgiaraščio, užsisako, laukia maisto ir gėrimų, valgo, paprašo sąskaitos arba dar ko nors užsisako, galiausiai atneša sąskaitą ir bingo... Apmoki sąskaitą ir palieki arbatpinigių arba ne, nes visko pasitaiko – kava arba sriuba netyčia išpilta ant kelnių, atšalęs arba pusvalandį lauktas maistas, nekalbant apie plaukus ir kitus svetimkūnius, kurių neturėtų būti maiste. Būna ir kitaip – padavėjos ar padavėjo šypsena veide, geri patarimai ir malonus aptarnavimas. Taigi arbatpinigiai yra padėka už aptarnavimą, tačiau ir arbatpinigiams, ir nemandagiems padavėjams gali ateiti galas...
Viename Vokietijos mieste, Niurnberge, vieno restorano savininkui toptelėjo mintis pasiūlyti klientams kažką naujo. Ar jūs įsivaizduojate restoraną be padavėjų? Šis būtent toks. Klientai nebeturi palikti arbatpinigių, nes žmonės jų neaptarnauja. Toks restoranas turi, be abejonės, daug privalumų. Pirmiausia taip sutaupomas kliento laikas ir pinigai.
„Baggers“ yra pirmasis pasaulyje visiškai automatizuotas restoranas. Prisėdęs klientas užsisako valgį ir gėrimus iš elektroninio valgiaraščio (įmontuoto į stalą – touch-screen). Po kurio laiko jie sulaukia maisto, kuris tiesiai iš virtuvės atkeliauja mini bėgiais, įtaisytais viršuje. Jokio atšalusio maisto!
Sistema klientą taip pat įspėja, kiek laiko jis turės laukti, kol patiekalas bus pagamintas. Taigi nereikia klausinėti padavėjos. Dar vienas pliusas.
Viskas apgalvota – net ir nemokių klientų atvejis. Tam, kad klientas neišeitų nesusimokėjęs, iš pat pradžių pareikalaujama kreditinės kortelės, po to maisto ir gėrimų vertė nuskaičiuojama iš kliento sąskaitos. Tokia sistema praverstų ir Lietuvoje, ypač tais atvejais, kai klientas „trumpam“ išeina parūkyti ir nebegrįžta.
Pasak restorano savininko Michaelio Macko, ši idėja jam kilo vieną kartą rengiant pietus bičiuliams. Jam tiesiog nusibodo nešiojant patiekalus iš virtuvės lakstyti ten ir atgal. Jis pagalvojo, kad būtų tiesiog lengviau, jei maistas pats atvažiuotų. Michaelio žodžiais, principas toks paprastas, kad jis stebisi, kodėl niekur nebuvo panaudotas anksčiau.
Žinoma, be padavėjų ne taip greitai gali būti išspręsti konfliktai dėl maisto, bet bent jau nekyla problemų dėl aptarnavimo, jokių šukių ir sudaužytų indų, išlieto gėrimo ir nepatenkinto kliento.
Nors sutaupomos restorano lėšos, tačiau prarandamas žmoniškasis faktorius. Vienas restorano lankytojas užsimena, kad šiame restorane jis jaučiasi lyg kiaulių fermoje, būtent dėl pačios sistemos.
Įstaiga taip pat nėra tokia jauki, juk visada malonu, kai padavėjas ar padavėja tave pasitinka su šypsena. Restoranas netenka savotiško šarmo. Bet kažką juk reikia aukoti vardan naujovių, nors jos gali ne visiems patikti.
Parengė Elena Germanovič
Šaltinis: ananova.com
Nuotrauka: spiegel.de