Kelias į pirkėjo, kaip ir į siekiamo vyro širdį, gali eiti per skrandį, ypač jei jam pamaloninti siūlomas produktas skanus ir esą sveikas. Palaikomi mokslininkų, gamintojai vis dažniau rinkai pasiūlo naujienų su probiotikais, jie reklamuojami kaip stiprinantys organizmą ir padedantys išvengti ligų. Nemažai žmonių pripažįsta išties jaučią teigiamą tokio maisto poveikį, o pagerėjimo nepajutusieji sako, kad amžiną ištikimybę gaminiams su probiotikais prisiektų tik dėl gero skonio ir patrauklios kainos.
Žvelgiant iš istorinio taško galima pasakyti, kad visos revoliucijos anksčiau ar vėliau atsirūgsta. Taip nutiko ir mūsų laikų medicinos revoliucionieriams antibiotikams, kurių pirmtakas penicilinas buvo atrastas XX a. viduryje. Šis pirmasis veiksmingas antibiotikas, per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjęs milijonus gyvybių, sugebėjęs įveikti anais laikais mirtiną plaučių uždegimą ir sifilį, davė pradžią gausiai savo palikuonių padermei, kurios galybė dėl nesaikingo vartojimo metams bėgant ėmė menkti, o galiausiai atsidūrėme prie tam tikros ekologinės krizės slenksčio. Priviso antibiotikams atsparių ligų sukėlėjų, atsirado iki tol negirdėtų negalavimų, pvz., antibiotikų sukeltas viduriavimas. Persisotinusi chemija civilizacija vėl metėsi prie gyvosios gamtos.
Dabar pasaulis gyvena naujos – probiotikų – revoliucijos nuojauta. Kai kurie mokslininkai XXI a. linkę vadinti ateinančia probiotikų era ir mano, kad šie natūraliu būdu išgaunami gyvieji mikroorganizmai turėtų beveik pakeisti tradicinius vaistus. Girdėti prognozių, kad per artimiausius 15–20 m. probiotikai ir funkcinės mitybos produktai sudarys apie 30 % maisto rinkos, o iš vaistų rinkos išstums 35–50 % farmacinių preparatų.
Preparatais su „gerosiomis bakterijomis“ dar vadinami probiotikai, iš kurių sudedamųjų dalių bene geriausiai žinomos pieno rūgšties ir bifidobakterijos, kaip dietinis papildas nuodugniau tyrinėjami tik pastaruosius du dešimtmečius. Tiek pat laiko prekiaujama ir probiotikais papildytais maisto gaminiais, dažniausiai jogurtais bei kitais pieno produktais. Pradėti vartoti Senajame žemyne, kur pritapo prie europinės sveikos mitybos sampratos „tebūnie maistas ir mano vaistas“, probiotikai pamažu rengia perversmą JAV. Amerikiečiai tradiciškai valgo mažiau jogurto nei europiečiai ir sveikatą dažniau linkę taisyti tabletėmis, tačiau per pirmuosius metus nuo pasirodymo rinkoje gerai žinomas jogurtas su probiotikais „Actimel“ anapus Atlanto uždirbo gerokai per 100 mln. USD.
Pasak „The New York Times“, šią ribą per tokį trumpą laiką pavyksta peržengti vos keliems procentams naujų produktų.
Tampa įpročiu
Medicinos literatūroje teigiama, kad iš esmės probiotikai nepavojingi žmogui, tačiau juos reikia vartoti atsargiai asmenims, turintiems imuniteto defektų ar kurių žarnynas išopėjęs. Kaip vaistai jie gali būti skiriami disbiozės, žarnyno infekcijų, alerginių reakcijų profilaktikai ir gydymui, piktybinių procesų, osteoporozės, aterosklerozės profilaktikai, gliukozės kiekiui reguliuoti, imunitetui stiprinti. Pasak Bobo Goldino, JAV veikiančios maisto pramonės tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Technomic“ vykdomojo viceprezidento, dėl tokio galbūt plataus veikimo spektro „dabar rinkodaros specialistai pradės ieškoti būdų probiotikų pridėti visur.“
Lietuva ypatinga maisto produktų su probiotikais gausa pasigirti negali: akį patraukia viena kita jogurto rūšis ir... – dešros. Pastarąsias gaminanti bendrovė „Nematekas“ teigia dėti probiotinių kultūrų į mėsos produktus nusprendusi dėl kelių priežasčių: besikeičiančių vartotojų poreikių, jų noro valgyti sveikiau, taip pat dėl įmonės filosofijos pasiūlyti rinkai produktų, kurie turėtų pridėtinės vertės. „Kylant ekonomikai, keičiasi vartojimo įpročiai. Žmonės išmoksta rinktis pagal daugybę kriterijų, ir jei šeima gali pirkti sveikesnius produktus, ji tą ir daro. Sveikesnis maistas nėra vienadienė mada, jis tampa kasdienybe ir net būtinybe“, – aiškina bendrovės atstovė Ligita Nasickienė.
Nors nurodyti tikslių skaičių p. Nasickienė negalėjo, tačiau tvirtino, jog įmonės gaminamų sveikesnių mėsos gaminių pardavimo apimtis kyla kiekvieną mėnesį. Tiesa, ši tendencija ryškesnė didmiesčiuose, o ne regioninėse parduotuvėse. Tai esą atspindi ne vien žmonių požiūrį į sveikesnį maistą, bet ir gaunamas pajamas – probiotikais papildyti gaminiai yra brangesni. Būtent dėl šios priežasties, pasak p. Goldino, produktai su probiotikais komercinės sėkmės gali tikėtis tik tuo atveju, jei bus skanūs, o pirkėjas patikės jų poveikiu.
Mėgstama pasigirti
Kiek reikėtų vartoti probiotikais papildyto maisto, kad išties pajustum naudą, niekas tiksliai pasakyti negali dėl paprastos priežasties – produktų ženklinimo. Pasak Alvijos Šalaševičienės, Kauno technikos universiteto Maisto instituto Technologijos laboratorijos mokslinės bendradarbės, jei norime, kad valgydami gaminius su probiotikais pajustume naudą sveikatai, gyvųjų bakterijų juose turi išlikti 10 pakelta 8.
„Jeigu tokio kiekio produkte nėra, tai perėjęs per skrandį jokio fiziologinio poveikio jis nebesuteiks“, – teigė specialistė.
„Nemateko“ atstovė nurodė, jog jų gaminiuose „yra pakankamas kiekis probiotinių kultūrų, kad žmogus pajustų teigiamą poveikį organizmui“. Be to, pasak p. Nasickienės, įmonės dažniausiai naudojamos pieno rūgšties probiotinės kultūros brandina dešrą ir būtent dėl jų nebereikia dėti cheminių brandinimo medžiagų. Tačiau p. Šalaševičienė, prisidedanti minėtąjai įmonei kuriant gaminių receptūras, VŽ teigė, jog minėtojo bakterijų kiekio, išties duodančio naudos sveikatai, „Nemateko“ dešrose dar nėra.
Anot KTU mokslinės bendradarbės, jo pasiekti kol kas neleidžia technologinių procesų ypatumai: dešroms gaminti naudojama nitritinė druska slopina probiotinių kultūrų dauginimąsi. Tačiau pašnekovė patikino, kad Kauno mokslininkai, bendradarbiaudami su gamintojais, siekia sukurti tokias technologijas, kurios ateityje leistų pirkėjams pasiūlyti išties pastebimos naudos sveikatai duodančių mėsos produktų su probiotikais.
O štai gauti daugiau informacijos apie išreklamuotus bendrovės „Danone“ jogurtus ir jogurtinius gėrimus su probiotikais, kurie, teigiama reklamose, padeda apsaugoti organizmą nuo ligų, nepavyko. Šiuos produktus į Lietuvą importuojančios įmonės „Eugesta“ produkto vadybininkas atsisakė bendrauti su „VŽ Savaitgaliu“, nes buvo įsitikinęs, kad jo žodžiai bus iškraipyti ir pateikti tendencingai.
VŽ primena, kad pernai rudenį Lietuvos reklamos biuras (LRB) sulaukė vartotojo skundo dėl minėtosios įmonės importuojamo gėrimo „Actimel“, kuris, skelbiama reklamoje, per 14 d. turėjo sureguliuoti virškinimą. Jei gėrimas nepadėtų, gamintojai žadėjo grąžinti pinigus. Gėrimas išties nepadėjo, žmogus pinigus išties atgavo, o LRB arbitražo komisija minėtojo produkto, kaip „vienintelio, suteikiančio trigubą apsaugą“, reklamą pripažino klaidinančia.
Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad toje pačioje reklamoje buvo nurodyta, jog daugiau informacijos apie gėrimo poveikį galima teirautis savo šeimos gydytojo. „Daugelyje ES šalių yra netoleruojamos maisto produktų reklamos, kuriose maistas pateikiamas kaip vaistai. Maistu negalima prekiauti rinkoje kaip vaistais, taip pat negalima leisti manyti, kad jis turi tokį patį poveikį“, – tąkart nurodė LRB specialistai.
Reikia tirti
Nors įvairių probiotinių kultūrų žinoma keli tūkstančiai, klinikiniai tyrimai atlikti tik su keliolika iš jų, o ir tie patys parodė, kad konkretaus poveikio sveikatai galima tikėtis nebent vartojant tokius produktus nuolat. Amerikos mikrobiologijos akademija 2006 m. parengė probiotikų problemai skirtą pranešimą, jame teigia, kad „šiuo metu visame pasaulyje vartotojų su maisto produktais gaunamų probiotikų nauda yra nepatikima.“
„Probiotikai pamažu įgauna tam tikrą naudą duodančiųjų reputaciją, ir čia yra šiek tiek tiesos. Tačiau tiesos labai nedaug, nes jų nauda įrodyta tik gydant tam tikras specifines ligas“, – mikrobiologams antrina amerikietis Davidas Schardtas, Viešajam interesui atstovaujančio mokslo centro vyriausiasis dietologas.
„Gerųjų bakterijų“ šalininku prisistatantis Gary B. Huffnagle'as, Mičigano universiteto gastroenterologijos profesorius, prieš dėstydamas savo teiginius pabrėžia, kad jo su probiotikais prekiaujančiomis bendrovėmis nesaisto jokie finansiniai ryšiai. Pasak profesoriaus, nepriklausomais tyrimais yra patvirtinta, jog probiotikai padeda įveikti įvairias žarnyno ligas ir skrandžio negalavimus, dėl kurių dažnai būna kalti antibiotikai. Tačiau ir jis pripažįsta, kad mokslinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog probiotikai geba įveikti vėžį, alergijas, aukštą kraujospūdį ar kitas ligas, trūksta. Dažnai būna taip, kad su bandomaisiais gyvūnais atliktas ir daug vilčių teikiančių rezultatų davęs tyrimas, pakartotas su žmonėmis, nepatvirtina ryškaus teigiamo „gerųjų bakterijų“ poveikio.
Kol mokslininkai ieško tiesos laboratorijose, pirkėjai viltingai dairosi į parduotuvių lentynas. Tokių, kuriems produktų su probiotikais kainos nekąstų, palyginti nedaug, bet visi jie sako esą patenkinti šio maisto skoniu ir poveikiu, jo esą daugiausia perka vaikams. Ypač entuziastingai nusiteikusios darželinio amžiaus mažylių turinčios mamos. Likusieji prisipažįsta „gerųjų bakterijų“ paragaujantys tik per išpardavimo akcijas ar radę nukainotų prekių skyrelyje.
Skaidrė Vainikauskaitė
„Verslo žinios“, 2007 02 03
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>
