Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

„Pas Algirdą“ – švęsti, linksmintis, bet ne ilsėtis (Alytaus raj.)

2006-01-08
Publicējiet savu rakstu

Trimis gandrais įvertinta Alytaus rajone, Raitininkų kaime, įsikūrusi sodyba „Pas Algirdą“ skaičiuoja antrus metus. Patogus ir lengvai nupasakojamas privažiavimas – ne vienintelis kaimo sodybos privalumas. Kitus įvertino poilsiautojai – beveik visi šių metų vasaros savaitgaliai sodyboje jau užsakyti vestuvėms ir jubiliejams švęsti.

Sodybos šeimininkas Algirdas Ciūnys pasakoja, kad sodyba veikia kiaurus metus, tačiau svečių daugiausia sulaukia šiltuoju metų laiku ir žiemos švenčių įkarštyje. Pasak jo, šalia esančių Druskininkų kurorto populiarumas ir Alytaus miestas taip pat padeda verslui ir pritraukia į sodybą lankytojų.

Sodybos teritorija nemaža – beveik 7 hektarai. Juose telpa keturi rąstiniai poilsio nameliai, vienas pagrindinis, didysis namas bei pirtis dvidešimčiai garo mėgėjų. Iš viso „Pas Algirdą“ gali ilsėtis arba švęsti daugiau nei 80 svečių.

Nameliuose yra visko, ko reikia poilsiui: karšto vandens, tvarkingi vonios kambariai, virtuvės su būtinais buities rakandais: puodais, šaldytuvais bei indais. Nameliai įrengti kukliai, tačiau jaukiai.

Pagrindinio namo kambariai skirti specialiai švenčių dalyviams. Lovos čia dviaukštės, o kambaryje, sugriuvus po triukšmingo pokylio ir nelabai renkantis kaimyną, miegoti gali tilpti 6-8 žmonės.

Patogiausia, siūlo šeimininkas, čia švęsti dideles šventes. Dažniausi svečiai sodyboje – triukšmingos vestuvininkų arba jubiliatų kompanijos. Todėl ir šeimininkai mieliau laukia vienos didelės draugijos, o ne atskirų, viena kitos nepažįstančių grupelių. Tačiau ir šių, jei yra laisvų namelių, nesipurto: juk vietos ir erdvės čia daugiau nei pakankamai, todėl jei pasisektų, ieškantys ramybės gali ir nesusidurti su besilinksminančiaisiais.

Pramogos – kuklios
Sodybos šeimininkas pageidauja, jog maistu ir gėrimais svečiai pasirūpintų patys, tačiau visai nenorintiems tuo užsiimti galėtų rekomenduoti bent kelias šeimininkes ar Alytaus rajono kavines, kuriose, anot jo, „gerai gamina, laiku pristato ir tikrai nepavestų“. Nors ūkininkauti sodyboje vietos apstu, tačiau daržo gėrybių šeimininkai neaugina ir svečiams „žemės ūkio pramogų“ nesiūlo.

Sodyboje galima rengti konferencijas ir, kaip sako p. Algirdas, „sąskrydžius“. Konferencijų ar mokymų organizatoriams reikiama įranga tektų pasirūpinti patiems, nes sodyboje jos nėra.

Pramogų gausybe ir originalumu ši sodyba nepasižymi. Suprantama, juk po siautulingų švenčių „Pas Algirdą“ aktyvaus poilsio pasigesti gali tik ištvermingiausieji, todėl pramogos gan kuklios ir paprastos. Atsigauti sodybos svečiams siūloma pirtyje, pasikaitinus – atsigaivinti šalia esančiame tvenkinyje arba visai netoli sodybos tyvuliuojančiame Gailinto ežere. Vasaros metu galima irkluoti valtelę, žvejoti, minti vandens ar paprastus dviračius.

Sportiškiems poilsiautojams įrengtos futbolo, tinklinio ir krepšinio aikštelės. Žiemą šeimininkas siūlytų paslidinėti nuo šalia esančių kalvų ar piliakalnio. Sezono metu pavargusieji nuo miesto šurmulio pailsės uogaudami ir grybaudami vaizdingose Dzūkijos giriose.

Beje, anot šeimininko, gal šis ežeras nėra „stebuklingai žuvingas“, tačiau švarus – jame veisiasi ir gaudomi vėžiai. Jei ežere pagauto laimikio nepakaktų nė žuvienei išsivirti, šalia pirties esančiame tvenkinyje taip pat galima žvejoti, čia žuvys veisiamos ir auginamos dirbtinai.

Pasirūpinta ne tik suaugusiųjų laisvalaikiu. Mažiausieji poilsiautojai užsiėmimą rastų vaikams suręstame namelyje, sūpynėse ar vaikų žaidimų aikštelėje.

Ir avantiūristams
Deja, sodybos šeimininkas nepakankamai įvertino šalia esantį Gailinto ežerą. Pasidomėjus paaiškėjo, jog Vlado Ulčinsko (1909-1999 m.), dzūkų kraštotyrininko ir etnografo, užrašuose užsiminta, jog „XX a. pradžioje seni žmonės šnekėjo, kad prie Gailinto ežero yra paslėpta aukso. Jo ne vienas ieškojo. Ar rado – nežinia. Jie šnekėjo, kad per rusų-švedų karą, besitraukiant rusų kariuomenei, čia buvo paslėptas jų dalinio iždas“.

Gal galėtų ši legenda tapti „sultingu“ masalu pritraukiant naujų svečių, nes etnografas gana miglotai nurodęs ir aprašęs, kur šio nerasto lobio ieškoti: „Kai maudotės pietiniame Gailinto ežero krante, jo gražioje atobradoje ir žiūrite į aukštus medžius, žinokite, čia yra paslėpta turtų. Jie paslėpti netoli ežero, miške“. Sėkmės beieškant!

Anželika Staškovskaja
„Verslo žinios“, 2006 01 06
Atostogoskaime.lt archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>