Nuostabus ir viliojantis gelmių pasaulis

Kalėdų ir Naujųjų metų atostogų laukimas kelia nerimastingą jaudulį, vis labiau užvaldo svajonės apie saulę ir šiltą jūrą. Juk beveik kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų parašyti lygybės ženklą tarp žodžių „atostogos“ ir „jūra“. O kiekviena jūra turi savo spalvą, skonį ir kvapą, ypatingą povandeninį pasaulį. Tačiau apie gyvenimą gelmėse negalima spręsti nuo kranto. Todėl vis daugiau tautiečių susidomi nardymu.

Nardymas – pasiturinčių žmonių hobis. Pigiausią kostiumą ir įrangą galima įsigyti už 5.000 Lt, itin brangios yra foto- ir filmavimo po vandeniu kameros. Nardymą galima vertinti dvejopai: vieniems tai sportas siekiant pagerinti rekordus, kitiems – poilsis ir malonumas. Ko gero, apie nardymo malonumus daugiausia žinome iš garsiųjų keliautojo Žako Yvo Kusto (Jacques-Yves Cousteau) filmų. O su sunkumais dažniausiai susiduriame praktikoje. „VŽ Savaitgalis“ bandys įspėti apie kai kuriuos pavojus, baimes ir klaidas, tykančias pradedančiųjų nardytojų, juolab kad net legendinis Kusto, regis, apie povandeninį pasaulį žinojęs viską, nebūtų galėjęs įvardyti visų potencialių pavojų.

Pavojus Nr. 1
Diletantai
Nesileiskite įkalbinėjami neprofesionalių instruktorių ir nesinaudokite nardymo mokyklų, neturinčių licencijų, paslaugomis. Jų apstu bet kuriame Turkijos, Ispanijos, Egipto, Tuniso, Maroko ar Filipinų kurorte, kur po paplūdimius šmirinėja kviesliai, reklamuojantys „pažintis su stebuklingu ir viliojančiu povandeniniu pasauliu“. Jei iš tikrųjų sumanėte pasigrožėti Neptūno valdomis, dar prieš leisdamiesi į kelionę pasidomėkite apie užsienio nardymo mokyklas ir paskaitykite žinovų rekomendacijas internete.

Idealu būtų nardymo įgūdžių įgyti Lietuvoje. Šiuo metu mūsų šalyje yra 6 nardymo klubai, rengiantys nardytojus pagal Pasaulinės povandeninės veiklos konfederacijos CMAS (Confederation mondiale des activites subaquatiques) ir Profesionalų narų instruktorių asociacijos PADI (Professional Association of Diving Instructors) sistemas. Tam sugaišite laiko, bet išvengsite didelių rūpesčių užsieniuose. Baigę trijų dienų PADI "Open Water Diver" kursą galėsite nardyti bet kuriame pasaulio kampelyje. Šis pažymėjimas yra tarsi raktas į kiekvieną nardymo centrą ar klubą.

„Advanced Open Water Diver“ kursas skirtas tiems, kurie nori toliau tobulinti savo nardymo įgūdžius. Beje, instruktorius profesionalas privalo pasidomėti jūsų sveikatos būkle, nes psichinė liga, astma ar hipertonija nesuderinama su nardymu. Instruktorius savo ruožtu privalo turėti PADI ar kitos tarptautinės nardytojų organizacijos sertifikatą. Nerti pirmą kartą su diletantu – tas pats, kas žaisti „rusišką ruletę“.

Pavojus Nr. 2
Netvarkinga įranga
Įranga (pvz., deguonies baliono sistemų gedimai ar netinkamo dydžio kostiumas) gali tapti nemalonaus netikėtumo po vandeniu priežastimi. Nardymo įrangą sudaro dvi vienodai svarbios sudėtinės dalys. Viena jų – deguonies balionas, kompensacinė liemenė BCD (buojancy control device) ir diržas su svoriu – dažniausiai išsinuomojami poilsio vietoje. Antrąją – kaukę, kvėpavimo vamzdelį, plaukmenis ir hidrokostiumą patartina įsigyti namuose atkreipiant dėmesį į aplinką, kurioje iškylausite (svarbiausia, žinoma, yra vandens temperatūra). Nepakenktų ir papildomi aksesuarai: signalinis plūduras (padės, jei srovė nuneš toli nuo valties), naktinio nardymo šviestuvas. Nepagailėkite pinigų povandeniniam kompiuteriui. Jis rodo gylį, nėrimo pradžios laiką, išnirimo greitį, vandens temperatūrą ir t. t. Visi šie duomenys gyvybiškai svarbūs po vandeniu. Visą nardymo įrangą reikia kruopščiai prižiūrėti ir pačiam (!) patikrinti.

Pavojus Nr. 3
Vandens gyvūnai
Svarbiausia elgesio po vandeniu taisyklė, ypač jei jūs ne itin patyręs biologas-botanikas, – nieko neliesti rankomis. Grožėkitės viskuo, laikydamiesi saugaus atstumo, neliesdami tyrinėjimo objektų. Tropiniuose vandenyse pavojingi koralai. Juos palietus galima nusideginti ar susižeisti. Pavojų kelia ir kai kurios medūzų rūšys (lietuvių pamėgtoje Raudonojoje jūroje jos nenuodingos), reikėtų vengti akmenžuvių ir sparnuotųjų žuvų, nes jų dygliainuodingi. Išgąsdintos zebražuvės apnuodija vandenį. Vandenyje sunkiai pastebimas  planktonas odą tarytum nudilgina.

Kaip išvengti nepageidaujamų susitikimų? Stengtis plaukti pasirinktame gylyje ir kuo rečiau mosuoti rankomis ir kojomis. Vandenyje nereikia judėti greitai. Staigūs žmonių judesiai išbaido žuvis, joms tarytum persiduoda nervinė įtampa. Jeigu žmogus juda kaip žuvis, tik tada jį priima povandeninis pasaulis. Įvykus rimtai nelaimei, būtina tuoj pat pranešti instruktoriui ir ramiai (kiek tai įmanoma) kilti į paviršių.

Klaida Nr. 1
Per daug judesių
Pirma pažintis su povandeniniu pasauliu veikiausiai nebus ideali, tačiau jau antro nardymo metu galima pajusti malonumą. Jei, žinoma, po vandeniu nedarysite šiurkščių klaidų.

Per daug judesių po vandeniu – dažna nepatyrusių nardytojų klaida. Energingai judinant rankas ir kojas sunku išlaikyti neutralų plūdrumą (kai giliai įkvėpus – kylama, o iškvėpus – grimztama). Kuo daugiau dirbama kojomis, tuo daugiau išnaudojama deguonies ir trumpėja pasinėrimo trukmė. Skuba tik sutrumpins suplanuotą pramogą po vandeniu.

Klaida Nr. 2
Per sunkus diržas
Giliai panerti vilkint tik hidrokostiumą nepavyks. Tam reikalingas specialus tvirtas kaproninis diržas, ant kurio užveriami švino svarmenys. Diržo svoris parenkamas pagal naro ir jo įrangos (kostiumo, liemenės) plūdrumą, vandenį (jūroje „skęsti“ sunkiau), deguonies baliono tipą (plieninis – sunkesnis). Naujokui tinkamai pasirinkti yra sudėtinga. Visą šią teoriją įmanoma patikrinti tik praktikoje.

Klaida Nr. 3
Netinkama vieta
Nereikia savęs pervertinti. Vandens telkinys ir dugno reljefas pasirenkamas pagal sugebėjimo nardyti lygį. Svarbu įvertinti vandens temperatūrą, gylį, sroves ir kitas aplinkos savybes. Tarp Trakų ar Platelių ežerų ir Viduržemio jūros – didžiulis skirtumas. Todėl nardant įvairiose vietose naudojama kitokia įranga, kiekvienai vietai reikia specialiai pasirengti.

Klaida Nr. 4
Be saugumo technikosNepaisyti nardymo saugumo reikalavimų – bene pagrindinė iš didžiausių problemų, kylančių po vandeniu, priežastis. Auksinė nardytojo taisyklė – neviršyti savo galimybių. Būtina įsitikinti, ar tvarkinga įranga, ar pripildytas deguonies balionas.

Reikia aiškiai žinoti nėrimo trukmę, gylį (naujokams – iki 18 m, pažengusiesiems – iki 30 m, patyrusiems – iki 40 m), nardymų skaičių per dieną (ne daugiau 3–4 kartus) ir intervalus tarp jų, išnėrimo greitį (ne greičiau kaip 18 m per minutę). Šie dalykai yra gyvybiškai svarbūs, mat pažeidus gylio ribas rizikuojama patirti azotinę narkozę (primena apgirtimą nuo alkoholio), o
tai – pavojinga gyvybei. Daugiausia šviesos ir gražiausi vaizdai – 20 m gylyje. Daugiau nei 50 m gylyje vyrauja mėlyni atspalviai, reikia šviesti prožektoriumi. Paprastai po vandeniu nardytojai išbūna apie valandą.

Klaida Nr. 5
Panika
Ji gali ištikti ir krante, ir po vandeniu, neriant gilyn ar kylant į paviršių. Geriausia dar sausumoje save įtikinti, kad bet kokią problemą galimą išspręsti, ypač jei šalia plaukia partneris ar instruktorius (vadinamieji „buddies“). Po vandeniu svarbu nesiimti skubotų sprendimų, nes mąstymas dideliame gylyje taip pat sulėtėja.

Baimė Nr. 1
Uždusti
Vandens nereikia bijoti, geriau jį gerbti. Pasitikėjimas savimi neturi virsti pasipūtimu, to gelmės gali ir neatleisti. Iš kiekvienos sudėtingos padėties po vandeniu yra mažiausiai viena išeitis: iškilti į paviršių.

Jei įranga tvarkinga – uždusti neįmanoma. Susijaudinęs žmogus kvėpuoja daug greičiau, nes jam atrodo, kad trūksta oro. Jei taip įvyko po vandeniu – pabandykite nurimti ir jokiu būdu nekilkite kaip torpeda į viršų, nes tai labai kenkia plaučiams. Atsitikus bėdai, padėti turėtų instruktorius.

Baimė Nr. 2
Paklysti
Jei tai ne nardymas viduryje Atlanto vandenyno ar vienišiaus plaukimas gelmėse aplink pasaulį – pasiklysti neįmanoma. Juk pasiklysti galima ir „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Tačiau netgi žinant, kur esi ir kaip rasti kelią atgal į savo laivą, baimė pasiklysti yra vienas didesnių nardymo stresų. Vien baimė, kad nežinai, kaip grįžti, gali sudarkyti visą nardymo žavesį. Kodėl taip yra, kad lengvai galime rasti savo automobilį neužmatomo ploto prekybos centro aikštelėje, bet vos pakišę galvą po vandeniu, išsyk prarandame orientaciją? Viena iš priežasčių, kodėl taip atsitinka, yra ta, kad povandeninis pasaulis mums nėra įprastas. Kad išvengtume žaidimo slėpynių po vandeniu, nėrimo maršrutas turi būti žinomas iš anksto. Beje, šalia jūsų nuolat turi būti laivas su palyda, kur jūsų laukia ir pradės ieškoti, jei laiku nepasirodysite. Jei srovė nunešė tolyn, teks naudotis plūduru ir laukti, kol jus suras. Patikėkite, – suras.

Baimė Nr. 3
Paskęsti
Vandens tamsybėje be matomų orientyrų gylio suvokimo jausmas dingsta. Tokioje nesvarumo būsenoje kartais prasideda gylio baimė (panašu į klaustrofobiją), kai atrodo, kad bedugnė tiesiog traukte traukia gilyn. Bet tai – apgaulingas jausmas. Po vandeniu yra daugiau variantų įveikti iškilusią problemą, negu, pavyzdžiui, šokant su parašiutu. Be abejo, nėra prasmės be reikalo varžytis su gelme. Tiesiog neverta.

Nardymas su akvalangu – tai nesibaigiantys nuotykiai, kelionės ir įspūdžiai. Kartą pabandęs supranti ir įsitikini, kad nardymas tapo gyvenimo būdu. Noras dar kartą patirti ir pajusti povandeninį pasaulį kviečia grįžti į gelmę.

Daugiau informacijos: www.godive.lt ; www.diving.lt ; www.scubadivers.lt ;
www.scubadiving.lt ; www.akvanet.lt ; www.scuba.lt ; www.nardymas.lt ;
www.povandeniu.lt ; www.x-diver.lt.

Dainius Žygelis
„Verslo žinios“, 2006 12 08
 Interneto archyvo nuotrauka 
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>