Kalbėsime ne apie vyną iš kivių vaisių, kitaip dar vadinamų kiniškais agrastais, kurių didžiausias tiekėjas pasaulyje yra Naujoji Zelandija. Ir ne apie besparnį ir beuodegį paukštį kivį, nupieštą Naujosios Zelandijos herbe. Kalbėsime apie Naująją Zelandiją, apie ten gaminamą vynuogių vyną.
Pasaulyje naujazelandiečiai vadinami švelnia „kivių“ pravarde. Jų vynas dabar taip išgarsėjęs, kad restorane nepatogu ir nenaudinga jo neturėti. Sena patarlė sako: geriau vieną kartą pamatyti nei dešimtį – išgirsti. Nors „kivių“ vyno ragavau ne sykį, keliavau į Naująją Zelandiją susipažinti su juo „akis į akį“. Ši šalis keturis kartus didesnė už Lietuvą, bet po kelionės per Australijos vynuogynus pasirodė nedidelė, o visi vynuogynai lengvai pasiekiami.
Naujoji Zelandija – dvi didelės ir kelios mažytės salos. Vynuogynai užveisti abiejose didžiosiose – Šiaurinėje ir Pietinėje. Klimatas jose skirtingas. Virš salų šviečia Pietų kryžius, todėl, priešingai nei mums įprasta, šiaurinėje šilčiau. Mat ji arčiau atogrąžų, o pietinė – arčiau Antarktikos. Derlius Naujojoje Zelandijoje skinamas ir vynas spaudžiamas tada, kai pas mus ankstyvas pavasaris.
Vynmedis – ne ąžuolas, jis lengviau prisitaiko prie klimato ir dirvožemio. Pagaliau vynmedžių veislių tokia daugybė, kad galima parinkti tinkamiausią vienam ar kitam žemės rajonui. Todėl vynuogės taip išplito pasaulyje ir tebeplinta. Randama vis naujų vietų, kur jos, tinkamai parinktos, gerai auga ir duoda gerą vyną. Tas pats atsitiko ir Naujojoje Zelandijoje, kur veislės ir vietos dermė – labai svarbi.
Kareivių nuopelnas
Naujojoje Zelandijoje vyndarystė pradėta vėliau nei Australijoje. Pirmas žinomas šalies vyndarys buvo škotas Jamesas Busby. 1840 m. prancūzų keliautojas Dumont D'Urville aprašė savo kelionę ir pagyrė Busby skanų baltąjį lengvą putojantį vyną. Tačiau Busby spaudė vyną tik sau, ne pardavimui.
Vynuogynų šalyje daugėjo, bet XVIII a. pabaigoje filoksera, miltligė ir radikalių blaivininkų veikla priveikė vyndarystę. Ir nors sausasis įstatymas nebuvo priimtas, vyndariai labai sunkiai atsilaikė ir prieš gamtą, ir prieš blaivininkus. Tik nuo 1920 m. vynininkystė ėmė atsigauti, o Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo – suklestėjo. Daugiausia Naujojoje Zelandijoje buvo gaminama stiprinto vyno, savo „chereso“ ir „porto“ iš amerikietiškų veislių arba amerikietiškų ir prancūziškų veislių hibridų.
Tuo metu daug įtakos vyno vartojimui ir vyndarystei padarė iš karo grįžę kareiviai, įpratę maistą užgerti nestiprintu stalo vynu, daugiausia sausu. Visuomenėje ši tendencija prigijo. Nuo pigaus stiprinto saldaus vyno vartotojai nusisuko, tačiau pereiti prie sausojo vienu kartu nepajėgė. Tad kurį laiką buvo gaminamas salsvas iš 'Muller-Thurgau' vynuogių, užėmusių didžiulius šalies plotus. Vėliau jį vis tiek išstūmė sausas vynas iš 'Riesling', 'Chardonnay', 'Sauvignon Blanc', 'Merlot', 'Cabernet Sauvignon', 'Pinot Noir' veislių.
Pasirinkęs „sausojo vyno kryptį“ būtinai pasieksi aukštesnę kokybę. Tas laikas sutapo su didelėmis, moderniomis permainomis didžiųjų vyno šalių vyndarystėje, kurios pagerino vyno kokybę, keitė stilių.
Apie Naujosios Zelandijos vynus pasaulis dar nieko nežinojo. Jei žinojo, tai tik peikė juos. Ir štai 1980 m. visiems netikėtai vyno pasaulyje įsižiebė nauja žvaigždė – baltasis vynas iš 'Sauvignon Blanc' veislės iš Naujosios Zelandijos. Taip „kiviai“ įšoko į pasaulio vyno žemėlapį.
Ieškojimų keliu
Kolonistai iš Europos Naująją Zelandiją užvaldė žingsnis po žingsnio. Pirmoji sostinė buvo Russellas pačioje šiaurinės salos šiaurėje. Ūkiui vystantis į pietus, sostine tapo apie 200 km piečiau esantis Oklendas, o nuo 1865 m. – Velingtonas piečiausiame šiaurinės salos pakraštyje, prie Kuko sąsiaurio.
Panašų kelią nuėjo ir vyndarystė. Šalyje tarsi savaime susidarė 10 vyno rajonų. Šiaurinėje saloje jų yra 6 – Northlandas, Aucklandas, Waikato, Hawke's Bay , Gisborne, Wairarapa; pietinėje – 4 – Nelsono, Marlborougho, Canterbury, Otago.
Northlandas šiaurinės salos šiaurėje priklauso subtropikams. Čia labai drėgna ir šilta, skirtingai nuo visų kitų rajonų abiejose salose. Kolonistai čia sodino vynuogynus, bet iki šiol jų išliko vos keli.
Seniausiu šalies vyndarystės rajonu laikomas piečiau esantis Aucklandas priklauso tiems patiems subtropikams. Gamtinės sąlygos čia kiek palankesnės nei pačioje šiaurėje. Kažkur tarp Northlando ir Aucklando augo ir minėtojo Jameso Busby vynuogynas.
Aplink Aucklandą miestą gana ilgai, 65 metus, plėtėsi vynuogynai, o mieste ir aplink jį įsikūrė visos žymiosios vyno įmonės: „Montana“, „Nobilo“, „Villa Maria“, „Corbans“, „Delegat's“, „Selaks“, „Babich“, „Matua Valley“, „Coopers Creek“, „Kumeu River“, „Lincoln“, „Stonyridge“. Kol vyndariams labiausiai rūpėjo kiekybė, Oklendas buvo svarbiausias vyno rajonas. Nuo 7-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio vynuogynų ten smarkiai mažėjo, bet įmonės išliko, nes iš didžiausio šalies miesto Oklendo uosto patogu eksportuoti vyną.
„Villa Maria“ triumfas
Iš privačių šalies vyno ūkių didžiausias yra „Villa Maria“, trečioji pagal dydį šalies vyno įmonė, turinti vynuogynų visuose svarbiausiuose rajonuose.
Žinojau, kad „Villa Maria“ vynai turi gerą vardą, bet pamatęs jos muziejuje eksponuojamus apdovanojimus, išverčiau akis: dar neteko regėti tiek medalių ir prizų, kiek pelnė „Villa Maria“ vynai. 2005-aisiais konkursuose ir parodose JAV, Australijoje, Anglijoje, Japonijoje ir namuose įmonė laimėjo 21 prizą, 69 aukso medalius, 240 sidabro ir bronzos medalių. Neįtikėtina! Ne šiaip sau didžiausias Australijos ir Naujosios Zelandijos vynų žinovas Jamesas Halliday'us ją vadina geriausia, o savininkas George'as Fistonichas 2005 m. paskelbtas Naujosios Zelandijos Metų vyno žmogum.
Waikate rajono klimatas panašus į Aucklendo. Čia yra tik kelios įmonės ir valstybinė vynuogininkystės tyrimų stotis.
Bordo ir Burgundija
Hawke's Bay – antrasis istorinis vyndarystės rajonas, svarbiausias Naujosios Zelandijos raudoniesiems vynams gaminti. Jame yra seniausia šalies vyno įmonė „Te Mata“. Hawke's Bay, kaip ir likusieji rajonai, yra jau kito, nuosaikaus, klimato zonoje. Dėl vandenyno įtakos čia gana šalta, bet klimatas švelnus, be ryškių temperatūros svyravimų. Vasarą vidutinė temperatūra – nuo 19 iki 14 C, žiemą – nuo 12 iki 5 C. Vėjai nuolat pučia iš vakarų, todėl šalies rytinė pakrantėje iškrenta mažiau kritulių. Ruduo sausesnis. Sakoma, kad Hawke's Bay klimatas labai panašus į prancūzų Bordo regiono, o Bordo stiliaus vynai čia daromi iš 'Cabernet Sauvignon' ir 'Merlot' veislių.
Hawke's Bay už Aucklendą pranašesnis ir dėl dirvožemio. Pastarajame jis sunkus molinis, o Hawke's Bay – derlingas sąnašinis su žvyro podirviu, pralaidžiu vandeniui. Rajone įsikūręs „Esk Valley“ ūkis priklauso „Villa Maria“ įmonei. Čia gaminamas vienu iš geriausių (ir brangiausių) Naujosios Zelandijos raudonųjų vynų vadinamas „The Terraces“ – iš 'Merlot', 'Malbec' ir 'Cabernet Franc' vynuogių, auginamų mažose terasose. Ne toks brangus, bet puikus vynas yra „Reserve Merlot – Malbec – Cabernet Sauvignon“. Sudėtingas, elegantiškas ir švelnus „Reserve“ gaminamas tik geraisiais metais.
Gisborne rajone šiais laikais pagaminama apie trečdalis šalies vyno. Daug saulės, bet rudenį dažni lietūs. Vynuogynai tarpsta derlingose sąnašinėse lygumose aplink Gisborne miestą. Didžiosios šalies įmonės turi čia savo vynuogynus. Uogas spaudžia vietoje arba gabenasi į Oklendą. Daug vynuogių naudojama pigiems ramiesiems ir putojantiems vynams, ypač iš 'Muller Thurgau' veislės. Gaminami čia ir labai geri baltieji „Chardonnay“ bei „Gewurztraminer“ vynai, geras ir „Merlot“, bet 'Cabernet Sauvignon' veislei augti čia per šalta.
Wairarapa – piečiausias šiaurinės salos vyno rajonas. Šilta vasara ir šaltas sausas ruduo, vandeniui pralaidus dirvožemis su žvyringu podirviu sukuria palankias sąlygas geram vynui gaminti. Šis rajonas savo klimatu lyginamas su Burgundija; kilmingosios prancūzų regiono vynuogės 'Pinot Noir' ir 'Chardonnay' užima čia didžiausius plotus. „Pinot Noir“ vynas yra rajono pasididžiavimas, tačiau geri ir baltieji „Chardonnay“, „Riesling“, „Gewurztraminer“, „Pinot Gris“, „Sauvignon Blanc“ vynai.
Šiaurinės salos vynuogynai auga lygumose, neaukštų kalvų supamuose slėniuose. Įprastas vaizdas – vynmedžiai iki horizonto, su kur ne kur įsimaišiusiomis glaustašakių medžių giraitėmis. Tuos slėnius supa neaukštos kalvos.
Šventos naujos vietos
Iš Velingtono per Kuko sąsiaurį pasiekę pietinę salą atsiduriame Nelsono rajone. Jis nedidelis, vynuogynai tarpsta Waimea lygumoje tarp gražių kalvų. Nelsonas arčiau vakarinio kranto, tad atviresnis vėjams ir lietums. Geriausi čia gaminami vynai – baltieji „Sauvignon Blanc“, „Chardonnay“, „Riesling“. Garsiausia rajono vyno įmonė – „Neudorf“.
Jos savininkai Timas ir Judy Finn daro nedaug vyno, bet tokį, kurį mėgėjai laiko kultiniu. Apskritai paprotys garbinti vynus, kilęs JAV, Kalifornijoje, plinta daugiausia į anglakalbes šalis. Gal paprotys ir nėra tikęs, bet „Neudorf Chardonnay“, „Riesling“ ir „Pinot Noir“ – tikrai geri.
75 km į rytus nuo Nelsono už Ričmondo kalnų virtinės driekiasi Wairau upės slėnis. Vyno mėgėjams tai – kone šventa vieta, mat garsusis Marlborough rajonas yra būtent čia. Tai šio rajono vynai iškėlė šalį į pasaulines aukštumas. Įdomu, kad Marlborough – visai naujas, istorinių šaknų neturintis rajonas. Niekas iš bandžiusiųjų auginti vynuoges ir gaminti vyną pietinėje saloje nesidomėjo šiuo slėniu nei XIX a., nei vėliau. Pirmasis vynuogynas čia buvo užveistas tik 1973-aisiais, kai Naujosios Zelandijos vyndariai, matydami pasaulio vyndarystės permainas ir kintančius vietinės rinkos poreikius, ir patys pradėjo galvoti apie aukštesnę kokybę ir šiuolaikišką stilių. Supratę, kad drėgnoje šiltoje Šiaurinėje saloje gerą vyną gaminti sunkiau, ėmė žvalgytis į pietus, į rytinę pakrantę. Dirvožemiai taip pat viliojo į pietus. Ten jie akmeningesni, minerališkesni.
Pirmiau už kitus į Wairau slėnį įžengė vyno pramonės milžinas „Montana“. Tas pirmasis vynuogynas buvo apsodintas 'Muller Thurgau' veislės krūmais. Tik vėliau jie ryžosi pasodinti šalį išgarsinusią 'Sauvignon Blanc' vynuogę. Pirmasis vynas iš šios veislės rinkoje pasirodė 1980 m. Kitų šalių vyno ekspertus ir pirklius tiesiog ištiko šokas – toks neįtikėtinai puikus pasirodė tas vynas, iš karto pakilęs į šios veislės hierarchijos viršūnę ir atsistojęs šalia tradiciškai karaliavusio Prancūzijos Luaros slėnio „Sauvignon Blanc“. Jį apibūdino kaip nepaprastai gryną, griežtą su agrastų, pasifloros, laimo, žolių aromatais ir skoniu, kitokį nei prancūziškasis.
Kiti šalies vyndariai suskubo į Marlborough. Antroji čia įsikūrė jauna „Cloudy Bay“ įmonė, paskui ją – visas būrys iš Aucklendo ir užsienių.
Marlborough – nedidelis, tačiau iš trijų didžiausių šalies vyno rajonų pats svarbiausias. Čia pagaminama didžioji dalis – du trečdaliai – šalies „Sauvignon Blanc“ vyno. Rajono klimatas vėsus, dirvožemis akmenuotas sąnašinis. Uogos sirpsta ilgiau, dėl to vynas turi daugiau vaisiškumo ir gaivaus rūgštumo.
Marlborough nėra vienos veislės rajonas. Čia daromi geri „Chardonnay“, „Riesling“, „Muller Thurgau“, „Pinot Noir“, „Merlot“ vynai. Tik 'Cabernet Sauvignon' vynuogės dėl vėsaus klimato neprisirpsta.
Piečiau pietinės salos pakrante driekiasi didelė Canterbury žemuma. Bandymų daryti vyną čia būta XIX a., bet vyno pramonė „užvirė“ tik 1978 m. Geriausias šio rajono vynas – „Pinot Noir“ iš vynuogynų šiauriau Christchurcho miesto. Kiti geri vynai – „Riesling“, „Chardonna.
Užsieniečiams – saldu
Nė vienas iš vyno rajonų centrinio Otago nepralenkia gamtovaizdžio įspūdingumu. Čia Naujosios Zelandijos Alpės – taip vadinami šie gražūs, nors neaukšti (2 400 m aukščio) kalnai. Vynuogynai ten auga kur tik įmanoma – ir slėniukuose, ir šlaituose.
Otago – piečiausias pasaulyje vyno rajonas. Klimatas jo žemyninis, su dideliais paros ir metų laikų temperatūrų skirtumais. Dirvožemio skirtumai taip pat didžiuliai. Rajonas naujas, bet vynuogynai labai greit plečiasi.
Pasak Craigo Biggso, „Peregrine“ įmonės direktoriaus, prieš 10 m. čia buvo tik 4 įmonės, o dabar – nesuskaičiuosi. Kai suskaičiavom, pasirodė – yra 91 įmonė. Gali būti, jog viena iš tokio sprogimo priežasčių yra vietinio „Pinot Noir“ vyno populiarumas. Ši vynuogė geriausiai tinka rūsčioms rajono sąlygoms ir duoda puikų vyną. Štai, žinomi Napa slėnio Kalifornijoje (JAV) vyndariai Lyndsey Harrison ir Gary Andrus įsigijo ūkius centriniame Otago. Yra ir daugiau šniukštinėjančiųjų aplink. Harrison su vyru Robertu Leslie ketino pirkti ūkį Sonomoje, Kalifornijoje, bet Otago gaminamas „Pinot Noir“ jiems padarė didžiulį įspūdį. Nusipirkę žemės apsodino ją 'Pinot Noir' veislės vynuogėmis. Gary Andrus užveisė tą pačią veislę. Amerikiečiai tiki, kad po kelerių metų Otago jie gamins dar geresnius vynus nei dabar.
Rajono centras – turistų gausiai lankomas Queenstowno miestas. Jo vyninėse apstu vynų iš viso pasaulio, tačiau, tikino vienos iš vyninių konsultantas, geriausiai perkamas rajono vyndarių pagamintas „Pinot Noir“, „Chardonnay“, ir „Sauvignon Blanc“ iš Marlborough.
Maždaug 20 min. kelio nuo Queenstowno į kalnus įsikūrusi „Peregrine“ įmonė. Mėlyno dangaus fone kalnų viršūnėse žėrėjo sniegas, o slėniuose geltonavo jau nuskinti vynmedžiai. Kalnų apsuptuose slėniuose vasaros karštos ir sausos, bet naktys vėsios. Daugiausia čia auginama 'Pinot Noir', taip pat baltųjų vynuogių veislių. Įmonės pastatas yra labai modernios architektūros, primenantis skrendantį paukštį ar iš gelmių iškylantį kalną. Po didžiuliu plieniniu stogu bręsta elegantiški, mineraliniai vynai.
Paklausus, tad brangus
Naujosios Zelandijos vynas pasaulyje labai paklausus. Kiek jo šalis gali pateikti pasaulinei rinkai?
Vynuogynų plotas šalyje – 24 000 ha. Vyną gamina 530 įmonių. Yra visai mažučių, kurias jų savininkai įkūrė savo malonumui. Dirbdami gerai apmokamą darbą, laisvalaikiu jie augina vynuoges ir gamina vyną.
Be abejo, rinką valdo stambiosios įmonės. Didžiausias „šeimininkas“ čia – tarptautinis koncernas „Pernod Ricard“, pagal dydį antras pasaulyje stipriųjų gėrimų, ir ketvirtas – vyno prekiautojas. Jam priklauso milžinas „Montana“, „Corbans“, „Stoneleigh“ ir „Lindauer“. Didžiausia pasaulyje vyno kompanija „Constellation Brands“ valdo „Nobilo“ ir „Kim Crawford“ vyno daryklas.
„Villa Maria“ dar atsispiria tarptautinių koncernų spaudimui. „Cloudy Bay“, kurios vynas labai vertinamas, priklauso LMVH koncernui, o „Matua Valley“ – Fosterio grupei. Visos įmonės 2006 m. pagamino apie 133 mln. l, arba 177 mln. butelių, vyno. Tai labai nedaug, tik pusė to, ką kasmet pagamina tik viena Šampanė.
Statistinis „kivis“ per metus suvartoja 28 l vyno, ne tik savo, bet ir importuoto. Vidaus rinkoje parduodama apie 40 % metinės produkcijos, tad daug eksportuoti nėra iš ko. Štai kodėl aplankyti vyndariai visi kaip vienas džiaugėsi gausiu derlium ir labai geru – 'Sauvignon Blanc'. Vyno pertekliaus problemos nėra. Kuo daugiau jo bus, tuo daugiau šalis uždirbs. Gal kada nors ta problema atsiras, bet negreit – kol kas eksportas kasmet kyla 18 %. 2006 m. šalis eksportavo 58 mln. l vyno.
Naujoji Zelandija turi tris patikimus didelius partnerius: JAV, Angliją ir Australiją. Eksporto didžioji dalis tenka jiems. Bet ir kitos šalys pageidauja Zelandijos vyno. Esant tokiai paklausai, jo kaina kyla. 2006 m. iš vyno šalis gavo 250 mln. EUR.
Augančiam pardavimui netrukdo nė kamštis. Mat Naujosios Zelandijos vyndariai naudoja ne kamštinio ąžuolo žievės, ne sintetinį, bet užsukamą kamštį, beje, plintantį ir kitose šalyse. Vartotojai jį vertina įvairiai. Vieni įsitikinę, kad jis tinka tik pigiems vynams. Tačiau net ir konservatyvūs Anglijos pirkėjai ramiai perka butelius su užsukamuoju kamščiu, net ir prestižinio brangaus vyno.
BOX:
Naujosios Zelandijos gamintojų vynai Lietuvoje:
„Montana“, veža „Pernod Ricard Lietuva“
„Villa Maria“, veža „Eugesta“
„Babich“, veža „Sanitex“
„Kim Crawford“, veža „Mineraliniai vandenys“
„Oyster Bay“, veža „Filipopolis“
„Mount Riley“, veža AMKA
„Paul Sapin“, veža „Dūda ir Co“
Algirdas Pateckas iš Naujosios Zelandijos
„Verslo žinios“, 2007 04 20
Lauros Kubilienės nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>
