Nors apie sveiką gyvenimo būdą kalba visi ir visur, o sveikai maitintis dabar tiesiog madinga, kalbos dažnai ir lieka tik kalbomis. Lietuvoje vis tiek labiau mėgstamas riebus maistas – jį renkamės ir namuose, ir viešojo maitinimo įstaigose. Tai liudija faktas, jog nutukusių žmonių šalyje kasmet daugėja.
Pasaulio sveikatos organizacija konstatuoja, kad apie 50 % žmogaus sveikatos bei vidutinė gyvenimo trukmė priklauso nuo gyvensenos. Vieni svarbiausių sveikatai kenkiančių veiksnių yra netinkamas maistas, mažas fizinis aktyvumas ir stresas.
Kaip ir kitur
Kasmet nutukusių žmonių vis daugėja, jie dažniau serga didžiausią mirtingumą lemiančiomis širdies kraujagyslių ligomis, priklauso vėžio ir diabeto rizikos grupėms. Dažniausiai įvardijamos nutukimo priežastys – maisto perteklius, per didelės porcijos, agresyvi maisto reklama.
Vokietija, Graikija, Kipras, Suomija, Čekija, Malta ir Slovakija pagal nutukusių ir viršsvorį turinčių žmonių skaičių pralenkia JAV. Pvz., Graikijoje nutukusių moterų yra apie 38 %. Vokietijoje – net 75 % vyrų, vyresnių kaip 25 m., patenka į viršsvorį turinčių ar nutukusiųjų kategoriją. Panaši padėtis ir Lietuvoje.
Lietuviški ypatumai
Lietuvoje vis dar mėgstamas riebus, daug gyvulinių riebalų turintis maistas. Vartojama daug nekokybiško maisto – kepto, konservuoto, su cheminiais priedais. Kartais nukrypstama į kitus kraštutinumus: vartojama daug košių, sriubų, ilgai virtų ar keptų daržovių, manant, kad toks maistas sveikesnis. Ilgai termiškai ruoštas augalinis maistas yra blogesnės kokybės nei trumpai keptas ar virtas, troškintas mėsos gaminys. Ilgai riebaluose keptos ar virtos daržovės praranda savo maistinę vertę.
Norinčios suliesėti moterys dažnai laikosi įvairių košių dietos. Specialistai primena nepersistengti – negalima pertempti skrandžio sienelių. Grūdinių kultūrų patiekalai yra labai kaloringi ir turi didelę energetinę vertę, todėl nuo ryžių ar kitų grūdinių kultūrų neriboto vartojimo svorio galima dar ir priaugti. Tą patį reikia žinoti vartojant bulves ir pieną.
Visiems gerai žinoma tiesa – gautas energetines medžiagas organizmas turi sunaudoti. Jei jų gaunama daugiau nei suvartojama, organizme kaupiasi pertekliniai riebalai, vystosi antsvoris, nutukimas ir, žinoma, trumpėja gyvenimo trukmė dėl daugelio su nutukimu susijusių ligų atsiradimo.
Sveikatos apsaugos specialistai konstatuoja, jog mitybos kultūra šalyje dar labai menka. Didžkukuliai, pagaminti iš tarkuotų bulvių išspaudų, įdaryti mėsos faršu ir apipilti riebiu grietinės ir spirgų padažu, populiarūs ne tik tarp nedideles pajamas turinčių Lietuvos gyventojų. Sunku įvertinti bulvių plokštainio ar „žemaičių“ blynų, pagamintų iš virtų bulvių ir dar apkeptų riebaluose, maistinę vertę.
Lietuvių pamėgtas pienas ir kaloringi jo produktai – grietinė, pienas, rūgpienis, sviestas ir kt. – labiau reikalingi augančiam organizmui, kuriam būtinos greitai įsisavinamos maisto medžiagos. Asmeniui, turinčiam polinkį į tukimą, tokių kaloringų produktų reiktų vartoti kuo mažiau.
Specialistai teigia, jog stori žmonės su labai retomis išimtimis gyvena trumpiau, serga dažniau ir ilgiau. Negalima paneigti ir to, kad panašių bėdų patiria ir ploni, bet pikti ir nepakantūs ar depresiški žmonės. Ne veltui tiek bulimija, tiek anoreksija yra vidinės nedarnos požymis.
(SAM)
„Verslo žinios“, 2007 04 13
Interneto archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>
