Muzikinio fono transliavimo sistemos

Muzika mus lydi nuolat. Tai tarsi lengvas rūkas, užpildantis visą mūsų aplinką. Dažnai net ir nepastebime, jog mus supa šis fonas, o kartais, patekę į tylią aplinką, sunerimstame – pasijuntame taip, lyg staiga imtų trūkti oro. Dabar beveik visose prekyvietėse, kavinėse bei restoranuose nuolat skamba muzika, o daugelyje jų yra įdiegtos ir garso sistemos, kurių pirminė paskirtis – teikti lankytojams informaciją, tačiau dažniausiai jomis transliuojama „foninė“ muzika. Jeigu muzika maloni ir raminanti, jūs norite ilgiau užsibūti prekybos centre, o ilgiau bevaikščiodami, gal būt ir daugiau nupirksite. Jeigu kavinėje muzika bus pernelyg garsi ar įkyri, gali būti, kad jūs neužsisakysite deserto ir vakarui pratęsti ieškosite romantiškesnės vietos.

Daugelis visuomeninės paskirties objektų savininkų supranta, kad muzikinio fono transliavimo sistema yra privalumas, didinantis tokių objektų vartotojišką vertę. Ar visada foninės muzikos sistemos savybės ir transliuojamos muzikos stilius atitinka šio objekto paskirtį? Vienaip muzika turi skambėti parduotuvėje ar kavinėje, kurioje apsilanko daugybė įvairiausio amžiaus ir skonio lankytojų, ir kitaip boulingo ar jaunimo klube, kur garsiau gali groti ir hip hop ar techno stiliaus kūriniai.

Klausimas, ar reikia muzikos sistemos naujame prekybos ar pramogų objekte, jau nekyla. Tačiau kokia ji turi būti? Ar pakanka ant lentynų pastatyti dvi nešiojamojo muzikos centro akustines sistemas, o gal reikia kažko sudėtingesnio? Gerai, jei apie tai pradedama svarstyti projektuojant pastatą ar pastato inžinerinius tinklus. Blogiau, kai prieš parduotuvės ar kavinės atidarymo iškilmes pagalvojama, jog būtų neblogai turėti ir muzikinį foną. Tuomet paskubomis kampuose pakabinami namų kino sistemos „satelitai“, už lentynų užmetami laidai, tačiau muzika, kažkodėl, neskamba taip, kaip namie, o architektas staiga pamato savo bemiegėmis naktimis kurto interjero fone keistus svetimkūnius. Jis susinervinęs bando priminti užsakovui, kad siūlė į projekto sąmatą įtraukti foninės muzikos sistemą, tačiau buvo pažadėta apie tai pasvarstyti vėliau…

Dabar daugelis užsakovų ir architektų jau supranta, kad muzikos ar televizijos sistemos tokios pat svarbios, kaip, pavyzdžiui, apsauginės ar priešgaisrinės signalizacijos sistemos, kurias svarbu kruopščiai ir atsakingai suprojektuoti ir teisingai įdiegti. Taip pat yra svarbu, kad visos sistemos patikimai atliktų savo funkcijas, o kompromisai ar sąlyginai pigesnio varianto pasirinkimas vėliau gali pareikalauti papildomų išlaidų, sukelti nemažai rūpesčių. Priklausomai nuo patalpos ar pastato pagrindinės paskirties, garso sistemos savybės ir techniniai parametrai turi būti skirtingi. Vienokios garso sistemos savybės turi būti parduotuvėje, kitokios – restorane ar muzikiniame klube. Šios sistemos skiriasi nuo tų, apie kurias jums pasakojo jūsų namų kino ar stereosistemos pardavėjas muzikinės aparatūros parduotuvėje.

O kuo gi jos kitokios? Jau praėjo laikai, kai mes įstengdavome nusipirkti tik rusišką nešiojamą magnetolą arba „Radiotechnikos“ komplektą su S-90 kolonėlėmis. O jeigu giminės išvykdavo „už sienos“, gal būt turėdavome ir „Sanyo“ ar „Sony“ aparatą! Tuomet mes visi viską labai gerai žinojome apie garso aparatūrą ir populiariąją muziką. Dabar, žvelgiant į muzikinės ir kitokios buitinės technikos gausybę prekybos centrų lentynose, net ir techninių žurnalų prisiskaičiusiam pirkėjui kartais sunku suvokti, kuo skiriasi tūkstantį litų kainuojantis garso įrangos komplektas nuo dešimt kartų brangesnio. Daugelyje sudėtingesnių garso įrenginių yra integruoti ir kitų sričių, pavyzdžiui, kompiuterijos ar televizijos, techniniai sprendimai ir papildomos funkcijos. Ar tai reikalinga, ar visada dėl to įrenginys tampa geresnis? Foninės muzikos sistemų paskirtis ir funkcinės savybės yra kitokios, nei namų garso sistemų. Taigi ir įranga foninės muzikos sistemoms yra specialiai suprojektuota ir dažniausiai netinka tradiciniam naudojimui namuose.
Toliau trumpai apžvelgsime foninės muzikos sistemų pagrindines savybes ir skirtumus, priklausančius nuo paskirties.

Mono- ar stereo-?

Klausimas atrodo keistas, kai dažnuose namuose yra garso komplektai su penkių ar septynių kanalų „surround“ resiveriais. Tačiau šis klausimas svarbus tik tuomet, kai muzikos klausomasi namuose ant minkštasuolio ar per ausinuką. Kad būtų girdimas stereogarsas, svarbi klausytojo padėtis abiejų kanalų akustinių sistemų atžvilgiu. Parduotuvėje ar kavinėje tai nėra svarbu. Vaikščiodami mes negalime būti vienodu atstumu nuo kairiojo ir dešiniojo kanalo akustinės sistemos, o rinkdamiesi staliuką kavinėje, mes nekreipiame dėmesio į tai, ar vienodai girdėsis ir „kairė“, ir „dešinė“. Jeigu mes girdėsime garsiau tik vieną stereogarso kanalą, garso kokybė gali būti netgi blogesnė, nei perjungus sistemą į monogarso režimą. Taip yra todėl, kad garsiau girdėdami tik vieną stereogarso kanalą, negirdime dalies muzikinio kūrinio komponentų, įrašytų skirtinguose kanaluose. Todėl dažniausiai didesnės foninės muzikos sistemos yra vienkanalės, t. y. monogarsės, kuriose abiejų stereogarso kanalų signalai yra susumuoti.
Yra ir kita priežastis, kodėl didesnėse erdvėse nenaudojamas stereorežimas. Monosignalo sistemos yra pigesnės, žymiai paprasčiau montuojamos, turi dvigubai mažiau jungiamųjų kabelių, jose naudojamas tik vieno kanalo garso stiprintuvas ir kita.

„Žemavoltės“ sistemos

„Žemavoltės“ sistemos – tai įprastos garso sistemos, kuriose akustinės sistemos ir stiprintuvai yra charakterizuojami impedansu arba pilnutine, dažniausiai nuo 4 iki 8 omų, varža. Tokiose sistemose itin svarbu, kad akustinių sistemų impedansas arba keletos tarpusavyje sujungtų akustinių sistemų bendrasis impedansas atitiktų leistinas stiprintuvo išėjimo grandinių charakteristikas. Jeigu prie vieno stiprintuvo kanalo jungiamos daugiau nei dvi akustinės sistemos, jų tarpusavio jungimas, derinant lygiagretųjį ir nuoseklųjį jungimą, tampa tam tikru labirintu. Taip pat tokiose sistemose, atjungus arba sugedus vienai akustinei sistemai, „išsibalansuoja“ visa sistema.

Dažniausiai naudojamos – transformatorinės sistemos

Šios sistemos panašios į „radijo taškų“ sistemas, kuomet į kiekvieną daugiabučio namo butą yra atvedama laidinio radijo linija, prie kurios galima prijungti nuosavą garsiakalbį. Šios sistemos įrengiamos gana paprastai. Šių sistemų garso stiprintuvai yra kitokie, nei įprastų namų sistemų. Tokiame stiprintuve yra papildomas transformatorius, didinantis garso signalo amplitudę. Garso signalo transformatoriai yra ir garsiakalbiuose. Visos akustinės sistemos prie bendrosios linijos jungiamos lygiagrečiai, panašiai kaip lemputės iliuminacinėje girliandoje. Kadangi garso signalas yra „paaukštintos įtampos“, jungiamieji kabeliai gali būti žymiai plonesni, o linijos žymiai ilgesnės, su mažesniais naudingo signalo nuostoliais. Galima bet kada atjungti ar reguliuoti atskirų garsiakalbių lygį, nedarant įtakos kitų garsiakalbių veikimui.
Gana dažnai naudojama garso sistema, kurioje prie vienos linijos prijungiami keli garsiakalbiai, tvirtinami prie lubų ar ant sienų. Garsiakalbiai išdėstomi tiksliai apskaičiuotais atstumais, kad garso lygis visame patalpos plote būtų tolygiai paskirstytas. Tai paprasčiausia garso sistema kavinėms, parduotuvėms, degalinėms, biurų patalpoms ir pan. Garsiakalbiai, prijunti prie vienos linijos, gali būti skirtingo tipo, tik svarbu teisingai suderinti skirtingų garsiakalbių garso lygius. Šio tipo garso sistemas galima lengvai patobulinti, prijungiant papildomus garsiakalbius, arba laikinai atjungiant esamų garsiakalbių grupes. Pigiausias tokių sistemų techninis sprendimas – į pakabinamų lubų plokštumas įmontuoti bekorpusiniai garsiakalbiai. Dabar yra pakankama pasiūla įvairiausių tipų, specialiai patalpoms skirtų garsiakalbių. Garsiakalbius galima pasirinkti ne tik pagal apdailą, galią ir matmenis, bet ir pagal kokybinius parametrus bei kainą.

Matricinės sistemos

Šio tipo sistemos atsirado garso signalų komutacijoje įdiegus kompiuterizuoto valdymo principus. Kaip ir paprastesnėse, šiose garso sistemose yra keletas akustinių sistemų linijų, tačiau su atskirais stiprintuvais kiekvienai zonai. Tai suteikia galimybę skirtingose zonose transliuoti skirtingą muziką. Vadinasi, tokiose sistemose turi būti ir keletas garso šaltinių, pavyzdžiui, keli radijo imtuvai ar CD grotuvai. Tuomet tarp garso šaltinių ir garso stiprintuvų yra įterpiama matrica. Šis įrenginys – tai analoginių garso signalų komutatorius, kuriuo bet kurį garso signalą galima prijungti prie bet kurios pasirinktos ar kelių pasirinktų akustinių sistemų linijų. Matricinis komutatorius yra analoginės schemotechnikos ir skaitmeninių kompiuterinių technologinių sprendimų junginys. Tokią sistemą nesunkiai galima valdyti nuotoliniu būdu.

Skaitmeninės sistemos

Beskaitant šį straipsnį, kai kam galėjo kilti mintis, jog nuo radijo išradimo iki šiandien beveik niekas nepasikeitė – nutiesiamas laidas ir prijungiamas „stalininis“ ruporas. Iš tiesų, šiuolaikiniai garsiakalbiai beveik tokie patys, kaip ir prieš keletą dešimtmečių, tačiau garso signalų ir muzikinės informacijos perdavimo principai sparčiai evoliucionuoja. Panašiai kaip ir skaitmeninėse ryšių ar televizijos sistemose, garsas tampa „skaitmeniniu“ ir kaip skeptiškai bemanytų tradicinių sprendimų ekspertai, muzikinis signalas daugelyje modernesnių sistemų taip pat bus „sukapojamas“ bitais. Įvairios skirtingos paskirties sistemos (informacijos perdavimo, ryšių, televizijos, apsaugos, valdymo ir kitos), vadinamos „silpnų srovių“ sistemomis, yra dažnai integruojamos į vieningą sistemą. Šis procesas techninėje literatūroje dažnai vadinamas „integracija į penktąją kategoriją“, turint mintyje kompiuterių tinkluose naudojamą CAT5 tipo kabelį. Ateinančiame „Restoranų versle“ Nr. 2/2006 šią temą panagrinėsime išsamiau.


Česlovas Čepkauskas
„Restoranų verslo“ Nr. 1/2006 informacija