Muzika „keičia“ vyno skonį

Neverta net aiškinti, kad muzika daro didžiulį poveikį žmogui – ji dažnai veikia mūsų nuotaiką. Štai kodėl vienam Čilės vyndariui kilo mintis ištirti muzikos poveikį vyno skoniui, tiksliau – mūsų supratimui apie vyno skonį.

Muzika yra viena iš rinkodaros priemonių: reklamose ja kuriama vienokia ar kitokia nuotaika, o parduotuvėse atitinkamos dainos kuria „pirkimo“ atmosferą – muzika pasąmoningai veikia žmogų ir jis nusiperka kokį nors daiktą ar rūbą, o išėjęs iš parduotuvės dažnai supranta, kad nusipirko per daug, ar net to, ko jam nereikia. Tokius pirkinius galima vadinti „nuotaikos“ pirkiniais. Galima padaryti išvadą, kad muzika – išties galingas ginklas: 1932 metais sukurta vengriška daina „Niūrus sekmadienis“ sukėlė savižudybių bangą, todėl valdžia uždraudė jos klausytis.

Tai, kad muzika veikia žmogaus nuotaiką, jau seniai aišku, tačiau pirmą kartą mokslininkai tyrė, kokį poveikį muzika daro žmogaus supratimui apie vyno skonį. Tyrimo duomenys, paviešinti gegužės viduryje, nustebino ne vieną. Mokslininkų komandai vadovavo profesorius Adriano C. North, dirbantis Psichologijos fakultete, Edinburgo Heriot Watt universitete. Tyrime dalyvavo 250 studentų: 125 silpnosios ir 125 stipriosios lyties atstovai. Mokslininkai suformavo 10 grupių, kiekvienai grupei buvo skirtas atskiras kambarys. 125 žmonės gavo vienos rūšies baltojo (Chardonnay vynuogių) vyno taurę, o likusieji 125 – vienos rūšies raudonojo (Cabernet Sauvignon vynuogių) vyno. Viename kambaryje, kuriame studentai degustavo baltąjį vyną, ir viename, kur ragavo raudonąjį, buvo visiška tyla, kitose kambariuose skambėjo melodijos arba dainos, kurios buvo nuolat kartojamos. Kiekvienam muzikos kūriniui buvo priskirta atitinkama nuotaika:

* Orffo „Carmina Burana“ fragmentas – „stiprus ir sunkus“
* „Gėlių valsas“ iš Čaikovskio „Spragtuko“ – „subtilus ir švelnus“
* „Just Can't Get Enough“, Nouvelle Vague – „dinamiškas ir šviežias“
* „Slow Breakdown“, Michael Brook – „pilnas ir minkštas“

Kiekvienas eksperimento dalyvis vyną galėjo apibūdinti vienu iš kūrinių. Preliminariai mokslininkai teigė, kad žmonės apibūdins vyną tokia pat nuotaika, kaip ir kūrinys, kurio jie klausosi, pavyzdžiui, jei muzika fone „subtili ir švelni“, tai ir vynas žmogui pasirodys „subtilus ir švelnus“. Iš tikrųjų prognozės pasitvirtino: palyginus su kambariais, kuriuose neskambėjo jokia muzika, tuose kambariuose, kur skambėjo „stipri ir sunki“, 60 proc. daugiau žmonių taip pat apibūdino degustuojamą raudonąjį vyną, 32 proc. daugiau eksperimento dalyvių taip apibūdino baltąjį: vidutiniškai taip apibūdino 40 proc. viso raudonojo vyno bei 30 proc. baltojo.

Tyrimą užsakė šiek tiek ekscentriškas Čilės vyndarys Aurelio Montes, kuris teigia, kad silpnos vibracijos, kurias sukelia muzika, teigiamai veikia vyno struktūrą. Jo vyno ūkiuose vynas brandinamas statinėse skambant grigališkojo choralo garsams.

Parengė Elena Germanovič
Šaltinis: kurdesz.pl
Nuotrauka: epicuriuos.com
Meniu.lt informacija