„Mojito“ – gaivus saldžiarūgščio skonio kokteilis

Europos klubuose populiariausiu ir madingiausiu gėrimu pripažįstamas kokteilis „Mojito“. Šio kokteilio galima pagurkšnoti ir Lietuvos baruose, tačiau daugeliui jis egzotiškas dėl savo saldžiarūgščio skonio.

Kokteilio „Mojito“ pavadinimas kilęs iš vakarų Afrikos vergų vartojamo žodžio mojo, reiškiančio „užburti“, „paskleisti kerus“. „Nors iš kitos pusės, šis kokteilis turi savo „protėvį“, t. y. gėrimą, žinomą El Draque (drakonas) vardu, kuris buvo sukurtas vieno iš pagarsėjusių piratų Francio Drake‘o dešiniosios rankos Richardo Drake‘o“, – apie „Mojito“ pasakoja Arūnas Bružas, pasaulio virtuvių ekspertas, jau beveik dešimtmetį besipraktikuojantis Amerikos restoranų rinkoje.

Pasak specialisto, El Draque buvo sumaišytas iš „aguardiente“ (prastesnės kokybės distiliuoto spirito), cukraus, mėtos lapų bei žaliosios citrinos sulčių. El Draque buvo vartojamas daugiau medicininiais tikslais. Jo receptas buvo pritaikytas romui ir vėliau naudojamas parduodant baltąjį „Bacardi“ kompanijos romą, kaip neatsiejamą „Mojito“ dalį.

Vieni barmenai teigia, jog šio kokteilio pagrindas turi būti „Havana Club“, kiti sako, kad tinkamesnis – „Bacardi“, treti renkasi „Captain Morgan“ ar „Mount Gay“. Tačiau pasak p. Bružo, tradicinio „Mojito“ pagrindas yra romas. Romas, naudojamas „Mojito“ kokteiliams gaminti, dažniausiai būna „baltas“, o tiksliau skaidrus (distiliuotas ir supiltas į butelius, bet nesendintas ąžuolo statinėse ir neturintis papildomų prieskonių, kitaip žinomas „spiced rum“ vardu).

Sakoma, kad „Mojito“ kokteiliu mėgavosi Fidelis Kastro, o literatūros klasiko Ernesto Hemingvėjaus mėgstamiausias kokteilis vadinosi „Daiquiri“ , kuris gaminamas be mėtos. Tačiau Havanoje rašytojas pasilepindavo ir „Mojito “. Anot p. Bružo, ruošiant šį kokteilį mėtų likeris nenaudojamas. Trokštamą skonį kokteiliui suteikia tik šviežia mėta. Dėl mėtoje esančių alkaloidų (nuo seno tikima, kad alkaloidai atpalaiduoja ir suteikia lengvos euforijos jausmą) bei į kokteilį maišomo romo „Mojito“ laikomas geriausiu sunkios dienos „užbaigėju“.

Paruošimas...
Klasikinis „Mojito“ ruošiamas storų stiklų taurėse. Toje pačioje stiklinėje, kurioje ir patiekiamas gėrimas, yra trinamos mėtos su cukranendrių cukrumi. Limetos sultys yra spaudžiamos rankomis, jos odelė taip pat dedama į gėrimą. Švelnumo „Mojito“ suteikia pilna stiklinė susmulkinto ledo, kuris pamažu tirpdamas maloniai gaivina. Privalomas ir svarbiausias kokteilio ingredientas yra romas (jis kokteiliui suteikia sodrumo ir stiprumo).

Ne vieną „Mojito“ suplakęs p. Bružas jį siūlo išbandyti ir jums. 

Į aukštą (highball) stiklinę įdėkite apie 8-10 šviežių mėtos lapelių, 1/2 arba 1 arbatinį šaukštelį cukraus, 2 skilteles į keturis dalis supjaustytos žaliosios citrinos. Viską trinti piestele tol, kol žaliosios citrinos sultyse ištirps cukrus. Tuomet pridėkite ledo gabaliukų iki taurės viršaus ir įpilkite apie 50 g romo (jei stiklo talpa didelė, galite įpilti daugiau). Turinį suplakite arba labai gerai išmaišykite. Pabaigoje užpilkite sodos vandens.

Vasarą kokteilį galima paskaninti įvairiausiais vaisiais arba uogomis – mėlynėmis, braškėmis, avietėmis ar smulkiais gabaliukais supjaustytu ananasu. „Šiuo atveju jūsų patarėja – fantazija“ – reziumuoja p. Arūnas. Vaisiai ar uogos į stiklinę dedami su jau sutrinta mėta, cukrumi ir žaliąja citrina. Tuomet viskas lengvai sugrūdama piestele, kad išsiskirtų sultys. Baigiamieji kokteilio ruošimo akcentai tokie pat, kaip ir įprastojo „Mojito“.

Kokteilį „Mojito“ šiaudeliu reikia siurbčioti pamažu, nuolat šaukšteliu maišant cukrų. Tik taip pajusite tikrąjį gaivų, saldžiarūgštį skonį.

Parengė Jolanta Bagurskienė
Arūno Bružo nuotr.
Meniu.lt informacija