Kas yra medus? Medus – saldus, aromatingas produktas, bičių gaminamas iš nektaro arba lipčiaus. Vertingiausias yra nektaro medus. Jį bitės renka iš pievų, žydinčių augalų.
Žodžio „medus“ kilmė siejama su bitės pavadinimu: bitė lotyniškai – mel; graikiškai – melissa. Medus sanskrito kalba – madhu, prancūziškai – miel, graikiškai – meli, slaviškai – med, miod, ir t. t. Tik nedaugelyje kalbų pavadinimas kitoks: vokiškai – honig, angliškai – honey, švediškai – honning, Nyderlandų kalba – boning, armėniškai – megra, o totoriškai – bal. Keistoka, kad lietuviškas ir latviškas medaus pavadinimas labai panašus į tolimos šalies Irano pavadinimą modu. Taip, turbūt, yra todėl, kad tiek patį žodį, tiek ir medaus vartojimo kultūrą perėmėme iš senųjų tautų.
Medų mes naudojame jau daugiau nei 4 000 metų, ir ne tik dėl to, kad skanu. Šį auksinį eliksyrą dar egiptiečiai laikė vaistu nuo visų ligų. Natūralus saldiklis medus ne tik buvo pripažintas natūraliu energijos šaltiniu, bet nustebino unikalia organinių rūgščių kombinacija.
Šis saldiklis yra labai vertingas žmogaus organizmui. Jame yra ne tik angliavandenių (80 proc.), bet ir biologiškai veiklių medžiagų. Medaus energinė vertė – 314 kcal. Natūralus medus klasifikuojamas pagal keletą požymių. Pagal botaninę kilmę bičių medus būna nektaro, lipčiaus ir mišrus. Nektaro medus gali būti monoflorinis, kai bitės renka tik vienos rūšies žydinčių augalų nektarą, ir poliflorinis arba nektaro mišinys. Lipčiaus medus taip pat yra pagamintas bičių, renkančių nektarą nuo augalų lapų. Lipčius yra saldokas skystis, jį išskiria amaras, skydamaris ir kiti vabzdžiai, mintantys augalų sultimis. Mišrus medus yra natūralaus nektaro ir lipčiaus medaus mišinys. Medus būna ir kitokios kilmės – cukraus, vaisių ir uogų sulčių. Toks medus nepriskiriamas prie natūralaus medaus grupės, jo kitokia cheminė sudėtis, toks medus biologiškai menkavertis. Cukraus medus yra natūralaus medaus falsifikatas.
Iš Ukrainos pas mus atveža kalendų, grikių, saulėgrąžų medaus. Jis išsiskiria kvapnumu, spalva, tačiau tokio užsieniečiui neįsiūlysi. Jie pratę prie rapsų medaus, o tai palanku Lietuvos ūkininkams. Medaus spalva priklauso nuo to, iš kokių augalų jis surinktas. Tamsiame meduje daugiau mikroelementų, šviesus medus – surinktas iš žiedų. Tamsus medus netinka vartoti su arbata.
Kiek iš viso yra medaus rūšių, sunku pasakyti, nes skirtingi šaltiniai pateikia nevienodą medaus klasifikaciją.
Medaus aromatas formuojasi koriuose, čia jis galutinai subręsta. Medaus reikia ne vien mums, bet taip pat ir bitėms per visą šaltą žiemą.
Medus dažniausiai vartojamas kaip desertas arba gydomasis produktas. Retieji medaus junginiai, vitaminai ir organinės rūgštys teigiamai veikia žmogaus nervus.
Taigi, jei namuose turite medaus, kiekvieną dieną įmaišykite jo šaukštelį į vandenį ir prieš išeidami į darbą išgerkite. Taip jau seniai daro žmonės, kurie žino, iš kur pasisemti energijos. Skanaus!
Parengė Laura Kubilienė
Meniu.lt informacija
