Apie slovakų virtuvų esame girdėję: ji soti, gera. Tačiau retas, vykdamas į Slovakiją, dar turi tikslą paragauti slovakų vyno. Gal iš anksto męs žiūrime į juos su įtarimu - juk daugeliui lietuvių vyno šalys yra Prancūzija, Italija, Ispanija, dar tolesni kraštai. Panašiai, su išankstine neigiama nuostata, beje, manoma ir apie Vokietiją bei Austriją. Dažnai viešint Čekijoje, teko įsitikinti, kad ir ten moka pagaminti gerą vyną, ką jau kalbėti apie Austriją ir Vokietiją.
Žinoma, jog šie vėsesnio klimato kraštai negali pasigirti tokiu ekstraktyviu vynu, kaip šilto klimato šalys, tačiau baltasis čia gaminamas išties puikus, o kai kurie gamintojai sugeba padaryti labai gero raudonojo vyno iš „Pinot Noir“veislės arba įvairiausių jos giminaičių.
Lapkritį - atvirų durų dienos
Norėdami artimiau susipažinti su Slovakijos ir Pietų Moravijos vynu, su kolega išsirengėme pasidairyti po tų kraštų vyno regionus. Kad nereikėtų spėlioti, kur važiuoti, patarimo paprašėme vyno žurnalistų iš Slovakijos ir Pietų Moravijos.
Vynas dabartinės Slovakijos teritorijoje, šaltinių duomenimis, gamintas 400 m. pr. Kr., o dabar senos vyndarystės tradicijos labiausiai susijusios su pietiniais šalies regionais. Populiariausias - Mažųjų Karpatų regionas, esantis vos keliolika kilometrų į šiaurę ir į rytus nuo Bratislavos, kur driekiasi ir Mažųjų Karpatų vyno kelias (Malokarpatska Vinna Cesta). Pastaraisiais metais tai yra vienas iš populiariausių turistinių maršrutų. Tiek šalies, tiek vietos valdžia čia organizuoja įvairiausių renginių vyno mėgėjams. Svarbiausias iš jų - regiono vyninėse lapkritį vykstančios
Atvirų durų dienos, kur laukiama svečių, visur vyksta degustacijos.
Vyno kelias prasideda šv. Urbano vyninėje, esančioje Bratislavos senamiestyje, driekiasi per 57 vyninines senuosiuose karališkuose miesteliuose Sviety Jur, Pezinok, Modra bei kaimeliuose pakeliui. Atvirų durų dienos - ne vieninteliai su vynu susiję renginiai. Rengiamos ir vyno mugės, ir vynuogių rinkimo šventės. Daugiau apie jas galima sužinoti vyno kelio interneto svetainėje www.mvc.sk
Keptos žąsys - į burną pačios
Tų vietovių trauka glaudžiai susijusi su senomis, dar keltų ir Romos laikų, tradicijomis vynines steigti palei visą Dunojaus upę. Mena šios vietos ir viduramžių vokiečių kolonizatorius, taip pat prisidėjusius prie vynmedžių auginimo. Vyno kelio miestai, miesteliai bei kaimai atvykėlius pasitinka XIII a., XIV a. rūmais, bažnyčiomis, senomis nuotaikingomis turgaus aikštėmis.
Svaty Jur atvykėliams siūlo unikalius gamtos rezervatus, iš X a. išlikusių pilių liekanas, taip pat renesansinę Palfio tvirtovę. Visai netoli nuo šio miestelio galima aplankyti Bialy Kamien pilies likučius. Šiek tiek į rytus esantis kaimelis Slovensky Grob garsėja keptomis žąsimis, kurias gyventojai siūlo tiesiog savo trobose, prie jų - ir savos gamybos vyno taurę. Vaikštant po miestelį akį glosto senų namų sienos, išpuoštos liaudies ornamentais. Nesibaidykite užsukti į kapines, nes čia galima pamatyti įspūdingų medinių kryžių.
Kelio perlas – Modra
Toldami nuo Bratislavos pasiekiame Mažųjų Karpatų vyno kelio centrą Pczinoką. Tai istorinis laisvais karališkasis miestas, dabar - Slovakijos vyno gamybos centras. Pczinoke gausu istorinių ir architektūros paminklų - XVII a. rūmai, kuriuose taip pat galima paragauti vietinio vyno, senovinių namų apsupta miesto Rotušė.
Tarp Pezinoko vyninių, šios vertos dėmesio: vyno ūkis „Pavelka Sobolič s.r.o.“ (degustacinės šio ūkio patalpos įrengtos parapijinės bažnyčios (Farska pivnica) rūsiuose) ir „Vino Matysiak“ - šeimos įmonė, gaminanti didelį vyno asortimentą.
Dar siauriau esanti Modra dėl savo puikių apylinkių ir vynuogynais apsodintų kalvų vadinama Mažųjų Karpatų vyno kelio perlu. Pirmą kartą dokumentuose jos vardas paminėtas 1158 m., 1607 m. Modrai suteiktas karališkojo miesto statusas. Be vynuogynų ir vyno rūšių, Modros įžymybė yra keramikos dirbtuvės, kuriose dirbama rankomis, senaisiais būdais.
Dar už 10 km - Časta; greta jos tarp miškingų kalvų iškyla Červeny Kamen pilis. Dabar čia muziejus. Vynuogynai baigiasi šiek tiek tolėliau, prieš pat Smolenice. Pastarasis miestelis garsus savo pseudogotikine pilimi. Joje veikiančiame vyno rūsyje galima paragauti ir įsigyti regiono vyno. Čia baigiasi Mažųjų Karpatų vyno kelias.
Išaugo ant griuvėsių
Dauguma Slovakijos vyno įmonių įkurtos po 1990 m., privatizavus valstybines įmones.
Iš naujųjų išgarsėjo „Pavelka“ vynas, šio vardo istorija neilga, prasidėjo ji 1995 m. Vardui atsirasti padėjo socialistinio ūkio griūtis ir dviejų vyndarių, dviejų Milanu - Pavelkos ir Soboličio - ambicingi planai.
Jų įmonė, vadinama „VPS s.r.o“ , turi 35 ha vynuogynų. Didesnę jų dalį sudaro baltosios vynuogių veislės: itališkoji ir „Reino Ricsling“, „Mueller Turgau“, „Pinot Gris“ ir „Pinot Banc“, „Palava“ ir „Gruner Veltliner“. Taip pat - raudonosios: „Frankovka“, „Neronet“,‘ „Cabernet Sauvignon“ ir „Pinot noir“. Įmonės pasididžiavimas - nuo 2000 m. pradėtas gaminti cuvee „Paves“. Šis „Cabernet Sauvignon“, „Frankovka“ ir „Neronet“ veislių mišinys, fermentuotas ąžuolo statinėse, pasižymi stipriais taninais nestipriu, bet maloniu aromatu. Iš baltojo šios įmonės vyno didžiausią įspūdį padarė Reino „Rieslintg“ 2003 m. derliaus, „Rulanske Biele“ ir 'Palava“.
„Palava“, mums visai nežinomos vynuogės, gana populiarios Slovakijoje ir Čekijoje. Veislė išvesta Moravijoje kryžminant „Traminer“ ir „Mueller Turgau“. Šių vynuogių vynas pasižymi muskatiniu aromatu, prieskoniais, paveldėtais iš „Traminer“, bei darniu rūgštingumu.
Įdomiausią vyną teko ragauti taip pat naujoje įmonėje „Vino Mrva & Stanko“. Jos savininkai, 1999 m. ėmęsi verslo du jauni vyrai, jau gali džiaugtis puikiu vynu, parduodamais tik geruose restoranuose bei specializuotose parduotuvėse. Su savo vynais supažindino pats savininkas Vladimiras Mrva. Tarp įmonės baltųjų vynų išsiskyrė Reino „Riesling“ (2003 m. derliaus, kabinet), „Veltlinske Zclcne 2003 Spaotlese“ ir sausasis „Traminer cerveny 2003 kabinet“.
Šioje įmonėje radome ir puikaus raudonojo vyno - jų „Rulanske Modre“ („Pinot Noir“) pakoregavo ėmusią dominuoti nuo monę, jog raudonasis vynas nėra stipriausia slovakų vyndarių produkcija. Tą atradimą patvirtina ir įmonės „Cabernet Sauvignon“ pelnyti aukso medaliai. Tarp puikių vynų gaminančių įmonių reikėtų paminėti ir „Karpatska Perla“, „Vrabelske Vino“.
Klasifikuojant vynus Slovakijoje ir Čekijoje prisilaikoma vokiškosios sistemos.
Mažųjų Karpatų vyno kelyje yra daug įdomių vyninių, keliaujantiems pro tas vietas gali pasitaikyti ir visai netikėtų susitikimų su paprastais vyndariais, primityviomis namų sąlygomis pagaminančiais labai malonių vaisinių, aromatingų vynų.
Toks nuotykis atsitiko ir mums. Beslampinėdami Modros pakraščiais ir beieškodami įdomesnių miestelio užkampių sutikome pagyvenusį vyrą, grįžtantį iš savo vynuogyno. Žmogus pasiteiravo, ką veikiame miestelio pakraštyje. Paaiškinome, jog domimės vynuogynais, ir jis vėl atvėrė savo vynuogyno vartus, pakvietė jį ap žiūrėt i, o vėliau jau teko sėsti į jo daug mačiusią „Škodą“ ir važiuoti ragauti garaže gaminamų vynų. Kaip tik pas Jaroslavą Karliką ir paragavome „Palavos“. Reikia manyti, kad tokių namudininkų tuose kraštuose yra ir daugiau. Jų vynai nėra visada pačios aukščiausios kokybės, tačiau atmosfera, tvyranti aplink, ir bendravimas su tais atsidavusiais vynui žmonėms teikia daug malonumo.
Dr. Jurgis Šliogeris iš Slovakijos
„VŽ Savaitgalis“ informacija
