Maisto kokybės kontrolė tobulinama ir toliau

Brangstant maisto produktams, vartotojai pateikia įvairių nuomonių apie jų kokybę. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra Lietuvos valstybinė maisto kontrolės institucija, ginanti vartotojų teises. Tarnyba nuolat tobulina kontrolės organizavimo ir vykdymo sistemą, stiprina įvežamo ir Lietuvoje pagaminto maisto kokybės kontrolę. Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje pagal tarptautinius standartus atliekama daug kokybiškų maisto saugos ir kokybės tyrimų. Siekiant dar išsamesnių tikrinimo rezultatų, šiais metais kartu su Vokietijos kolegomis bus vykdomas tarptautinis projektas, kurio tikslas – įdiegti kuo daugiau naujų ir įvairesnių maisto produktų sudėties tyrimo metodų.

VMVT nuolat tobulina valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę visose maisto grandinės dalyse – „nuo lauko iki stalo“. Siekiant skaidrumo, objektyvumo ir vienodumo visoje šalyje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dirba vadovaudamasi Strateginiu veiklos planu, kuris kasmet pateikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Daugiamečiu nacionaliniu kontrolės planu, kuris teikiamas Europos Komisijai.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Strateginio planavimo skyriaus vedėjos Ingridos Miliūtės, maisto ir veterinarijos kontrolės sistema yra pagrįsta rizikos analize. VMVT vykdoma kontrolė apima vidaus rinkos ir pasienio kontrolę. Tarnyba maisto tvarkymo įmones yra suskirsčiusi į 3 rizikos grupes: padidintos, vidutinės ir mažos rizikos. Skirstant įmones į šias grupes, buvo atsižvelgiama į gaminamo maisto pobūdį, taršos galimybes, maistą vartojančių asmenų grupes, taip pat į įmonių būklę. Pavyzdžiui, padidintos rizikos grupei priskiriamos mėsos, pieno, žuvų gamybos įmonės, kulinarijos cechai, vaikų, ligonių, socialinės globos maitinimo įstaigos, taip pat turgūs. Planiniai patikrinimai šiuose objektuose atliekami 2 - 3 kartus per metus. Vidutinės rizikos grupei priskiriamos konditerijos, nealkoholinių gėrimų, kitos maisto gamybos įmonės, restoranai. Juose kontrolė atliekama 1 - 2 kartus per metus. Mažos rizikos grupei priskiriamos parduotuvės, barai, kioskai ir kt. – jie tikrinami 1 kartą per metus arba per du metus vieną kartą.

„Kasmet pasirenkama konkreti maisto produktų grupė, kuri patikrinama išsamiau. Pavyzdžiui, pernai buvo tikrinami mėsos gaminiai, taip pat šių gaminių rūšys, skirtos vaikų mitybai. Kadangi buvo nustatyta nemažai pažeidimų, mėsos bei žuvies gaminių kokybės kontrolei bus skiriamas padidintas dėmesys ir šiais metais“, – teigė I.Miliūtė.

Pasak specialistės, pasienio kontrolę vykdo 12 veterinarijos postų. Juose tikrinami importuojami ir tranzitu gabenami maisto produktai, vykdomas visų siuntų fizinis tikrinimas, atrenkami mėginiai laboratoriniam ištyrimui. Maisto produktai, atvežti iš Europos Sąjungos šalių, pasienio veterinarijos postuose netikrinami, tačiau esant krizinėms situacijoms, organizuojamos specialios mobiliosios grupės, atliekančios patikrinimus tikslinėse vietose. Pavyzdžiui, atsiradus paukščių gripo židiniams Lenkijoje, veterinarijos inspektoriai kartu su muitinės pareigūnais vykdo iš Lenkijos vežamų maisto produktų kontrolę pasienio postuose ir keliuose.

„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tiek vidaus rinkoje, tiek pasienyje yra įdiegusi informacines duomenų bazes, į kurias suvedami visi maisto kontrolės ir laboratorinių tyrimų duomenys. Duomenis analizuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kiekvieną metų ketvirtį. Pagal kontrolės duomenų analizės rezultatus nustatomas patikrinimų dažnumas, tobulinama kontrolės sistema. Metinės šios veiklos ataskaitos siunčiamos Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei“ – sakė Strateginio planavimo skyriaus vedėja.

Ingridos Miliūtės teigimu, palyginus 2007 m. ir 2006 m. kontrolės duomenis, galima teigti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdoma kontrolė yra pakankamai efektyvi, nes mažėja žmonių susirgimų protrūkių, kilusių dėl nesaugaus maisto, taip mažėja ir pažeidimų įmonėse.

VMVT informacija