Lietuvos someljė asociacija – apie praėjusius metus

Net ir nežinant statistinių duomenų, akivaizdu, kad Lietuvos vyno rinka per keletą metų pasikeitė. Tiesa, suvartojamo vyno kiekis trejus metus (2004-2006 m.) trypčiojo vietoje, tačiau parduodamo vyno struktūroje įvyko didelių permainų. Sausas vynas praktiškai pakeitė pusiau saldžius ir saldžius vynus. Į pirmą vietą išsiveržė Italijos produkcija (šiuo metu sudaranti apie 26 % rinkos). Nežiūrint stabilių kiekių, įvežamo vyno vertė kasmet augo 10-15 %. O per pirmuosius dešimt 2007 metų mėnesių jau įvežta 10 % daugiau (16,7 mln. l) vyno, nei per visus 2006 metus (14,98 mln. l).

Didėjanti kaina reiškia, kad parduodama daugiau kokybiško gėrimo. Tai sudėjus su pradėjusiu augti įvežamo vyno kiekiu, susikuria esminės aplinkybės, dėl kurių gali formuotis profesionalių vyno žinovų bendruomenė. Prieš penkerius metus buvo galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti tuos, kurie užsidirba iš savo žinių apie vyną. Šiandien vien Lietuvos someljė mokykloje mokosi 25 studentai, o 12 mokymo kursą jau baigė. Parduotuvėse ir didmeninės prekybos įmonėse dirba nemažai neturinčių formalaus išsilavinimo ekspertų, žinovų ir degustacijų vedėjų, pridėkime dar besiformuojantį vyno žurnalistų būrelį – išeis smagi 50-60 žmonių kompanija, kurioje, tiesa, ne visi veikėjai yra lygiaverčiai ir ne visi save vienodai tituluoja.

Lietuvos someljė asociacija (LSA) 2007 m. rugsėjo mėn. stebėtojo teisėmis buvo priimta į Tarptautinę someljė asociaciją (ASI). Tai reiškia, kad Lietuvoje suteikiamas someljė titulas bus pripažįstamas visame pasaulyje. Šiuo metu, norintys tapti Lietuvos someljė, privalo sėkmingai baigti Lietuvos someljė mokyklą arba eksternu išlaikyti egzaminus, kurie patvirtina, kad kandidatas turi pakankamai teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Rugsėjo mėnesį pirmoji ir kol kas vienintelė visus egzaminus sėkmingai išlaikė Indra Ramanauskienė, vadovaujanti „Gero vyno rūsio“ restoranui Kaune. Keletui mokyklos studentų (A. Navickaitei, M. Paliukui, R. Vaičiulienei ir V. Vertelkienei) iki formalaus someljė vardo trūksta tik praktinių įgūdžių egzamino išlaikymo.

Į atskirą kategoriją būtų galima išskirti someljė mokyklos dėstytojus (R. Sužiedelienę, J. Karinauskaitę, A. Starkų, J. Šliogerį), skaitančius paskaitas LSA someljė mokykloje ir teisėjaujančius Lietuvos bei tarptautinėse someljė varžybose. Jie atlieka svarbiausią darbą, altruistiškai sistemindami ir skleisdami žinias apie vyną profesionaliems Lietuvos vyno rinkos dalyviams ir vyno mėgėjams.

Be someljė, someljė studentų ir dėstytojų Lietuvoje yra gausus būrys puikiai vyną išmanančių vyno ekspertų, žinovų ir žurnalistų. Jų žinių niekas formaliai netikrina ir jie gali tapti Lietuvos someljė asociacijos nariais, jei nėra abejingi vyno kultūros vystymuisi Lietuvoje. Tačiau someljė titulo jie automatiškai negauna.

Šiuo metu someljė mokyklos kursas yra pildomas ir plečiamas. Bus pradėtos dėstyti paskaitos apie arbatą, kavą, alų – Tarptautinė someljė asociacija reikalauja, kad someljė bent minimaliai išmanytų ir šias sritis. Bus daugiau paskaitų apie stalo serviravimą ir klientų aptarnavimą – nedideliems restoranams reikia universalių, lengvai kintančiose aplinkybėse prisitaikančių darbuotojų. Tuo pačiu gilinami kursai apie vyną – planuojamos užsienio lektorių paskaitos, prasideda glaudesnis bendradarbiavimas su užsienio šalių someljė. Tikimės, kad 2008 metai bus ne tik vyno rinkos augimo metai, bet ir vyno profesionalų bendruomenės stiprėjimo metai.

* Someljė – asmuo, restorane atsakingas už vyno meniu sudarymą, vyno ir maisto derinimą. Pasaulyje ir Lietuvoje someljė formaliai gali vadintis tik profesionalas, išlaikęs kvalifikacijos egzaminą ir dirbantis viešojo maitinimo įstaigoje. Tačiau ryškėja pasaulinė tendencija plėsti someljė sąvoką, įtraukiant į ją ne tik maitinimo įstaigose dirbančius žmones, bet ir kvalifikaciją atitinkančius vyno prekiautojus.

Arūnas Starkus, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas
„Restoranų verslo“ Nr. 6/2007 (22) ir Meniu.lt informacija