Lietuvaites Kuboje globojo apvaizda ir juodaodis palydovas

„Kiekviena diena buvo kaip atskiras nuotykis“, – Kuboje praleistas atostogas apibūdina Sveikatos ministro atstovė spaudai Odeta Rimkevičiūtė. Jai ir bičiulei Juditai pakako drąsos ir avantiūrizmo ryžtis dviese Laisvės salą apvažiuoti automobiliu. Odetos kelionių nuotraukų albume – daugybė besišypsančios, dainuojančios ir šokančios Kubos vaizdų. Politiniai suvaržymai ir skurdi buitis, kaip ir atostogas kita linkme galėjęs pakreipti eismo įvykis, liko už kadro...

Brangi komunistinė šalis
Aplankyti Kubą buvo viena didžiausių O. Rimkevičiūtės svajonių. Todėl kai nusprendė ją įgyvendinti per šios vasaros atostogas, būdų tam per daug nesirinko. Vis dėlto kitąkart skrisdama į salą Odeta, ko gero, būtų ne tokia beprotiškai išlaidi kaip pirmąsyk. Vien už skrydžius iš Maskvos į Havaną ir atgal „Aeroflot“ kompanijos lėktuvu bei tranzitines vizas jauna moteris suplojo apie 4200 Lt.

Šį reisą Odeta su bičiule rinkosi norėdamos aplenkti vakariečių itin pamėgtą Varadero kurortą. Būtent čionai perkant paskutinės minutės išvyką iš Vokietijos kelionių organizatorių galima atskristi perpus pigiau.

Kad Kuba – brangi šalis, lietuvaitės pajuto, kai pabandė išsinuomoti automobilį. Oro uoste visos mašinos buvo išnuomotos, o kitur Havanoje iš viešnių už automobilį parai paprašyta 90 valiutinių pesų (jų kursas beveik lygus eurui). Dar viename punkte „Škodą“ savaitei pavyko sulygti už 70 pesų per parą, mokant už visą savaitę. Užstatui grynaisiais buvo paprašyta 200 pesų, juos grąžino mašiną atiduodant.

Kuboje lietuvaitės savo kailiu patikrino ir kitą piniginę teoriją. Vienam žmogui per savaitę vos užtenka 1000 pesų išlaidoms, skirtoms būtinoms reikmėms ir pasilinksminti.

Maitinimo įmonių paslaugų kaina komunistinėje Kuboje prilygsta europietiškoms išlaidoms. Pietūs, į kuriuos įeina sriuba, karštas patiekalas ir romo kokteilis, čia atsieina apie 15-20 pesų.

Ir gidas, ir draugas
Į kelionės biudžetą lietuvaitėms teko įskaičiuoti ir nenumatytų išlaidų. Dvi jaunas moteris netikėtai ėmėsi lydėti juodaodis kubietis Giovanni. Jam pinigų į rankas nemokėjusios keliautojos padengdavo 33 metų vyruko nakvynės ir maitinimosi išlaidas.

Angliškai kalbantis fizinio lavinimo mokytoju dirbantis, o vasarą atostogaujantis Giovanni prieš Kubos viešnias išdygo pirmą kelionės dieną Cienfuegos mieste. Jis išalkusioms atvykėlėms parodė barą, o sužinojęs apie moterų išvykos planą, patarė nevažiuoti į Trinidado miestą. Jame, ką tik praūžus uraganui Deniui, dar nebuvo atnaujintas elektros tiekimas.

Tą pačią dieną Giovanni padėjo moterims greitai rasti nakvynę, o vakare palaikė draugiją muzikos klube. Juodaodis lietuvaitėms pasirodė esąs ne iš tų tipinių kubiečių palydovų, kurie iš užsieniečių pinigus lupa už menkiausias paslaugas. Pajutusios, kad turės linksmą kompanioną, moterys palaimino Giovanni siūlymą lydėti jas per visą kelionę.

„Giovanni mūsų atostogas ne itin pabrangino. Be jo už daugelį paslaugų būtume mokėjusios dvigubai daugiau. Jis puikiai orientavosi miestų gatvių labirintuose, parinkdavo ir vietas nakvynei. Giovanni lydimos nė karto nenešėme lagaminų. Jis buvo ir mūsų gidas, ir draugas. Atrodė, tarsi kelionę su juo būtume suplanavusios iš anksto“, – tikino Odeta.

Pigiausia nakvynė
Naujo bičiulio patartos moterys stengėsi sutaupyti valgydamos ten, kur gyveno. Jau Lietuvoje keliautojos buvo nusprendusios aplenkti viešbučius ir apsistoti kubiečių nuomojamuose kambariuose.

Kad ir kaip būtų keista, Laisvės saloje tai – oficiali paslauga, vadinama „casa particulare“. Už vieną nuomojamą kambarį kubiečiai valdžiai turi mokėti beprotiškus vietos mastais pinigus – 200 pesų per mėnesį. Tačiau nakvynė pas juos gana pigi. Nuomodamiesi skirtingus kambarius lietuvaitės ir juodaodis palydovas už naktį šeimininkams palikdavo iki 35 pesų.

Šiuose kambariuose dominuoja įprasta kubiečių buitis. Interjerą pagyvina skurdokos kičinės puošmenos: spalvoti kilimai, plastmasinės gėlės, aukso imitacijomis dekoruoti laikrodžiai. Tačiau juose nuomininkai randa visus būtinus patogumus, daug kur – ir kondicionierių. Apie tai, kad šalyje prabangos preke gali būti tualetinis popierius, kurio stinga kavinėse ir restoranuose, nuomojant būstą galima ir nesužinoti...

Pagailėjo kyšio policijai
Odeta pripažįsta, kad per Kubą trijulė automobiliu lėkė ne visuomet paisydama saugaus greičio. Per trumpą laiką lietuvėms norėjosi aplankyti ir patirti kuo daugiau. Eismo įvykis, per kurį ekipažas atsipirko tik nepavojingais sumušimais, buvo it ženklas sulėtinti tempą.

Važiavome labai nelygiu keliu. Pataikėme į duobę, mėginome išvengti antros, pasukome vairą ir... pradėjome skristi. Mašina sukosi ir šokinėjo pusę kilometro, kol galiausiai šalikelėje užšoko ant akmens ir sustojo. Automobilis neatrodė sudaužytas, bet vienos pusės ratai buvo visiškai išlūžę“, – slogiausią kelionės nuotykį prisimena O. Rimkevičiūtė.

Keletą valandų nelaimėliai laukė, kol atvyko pravažiuojančių žmonių iškviesti pareigūnai. Vėliau Odeta atsidūrė policijos kontoroje, ten turėjo laukti, kol pareigūnas pasakojimą apie įvykį užrašys ranka, vėliau – spausdinimo mašinėle. Dar valandai lietuvė buvo palikta viena, o policininkas tuo metu kažkur vaikštinėjo.

Istorija baigėsi tuo, kad vairuotojos iš Lietuvos buvo pripažintos kaltos ir automobilio nuomotojams turėjo sumokėti 350 pesų. Nors moterų kaltumu abejojo pats nuomotojų atstovas, policininkai nuomonės nepakeitė. Kita linkme įvykiai būtų pasisukę, jei lietuvės Kubos pareigūnus būtų pamaloninusios 50 pesų.

Kelionės tikslą – Santiago de Cuba mieste vykstantį karnavalą – trijulė pasiekė vairuodama naujitelaitį „Hyundai“. Tačiau komercinis renginys moterų per daug nesužavėjo. Odetai daug mieliau prisiminti karnavalo dienomis įvairiose miesto vietose vykusias vietos žmonių linksmybes – diskotekas, tikro garso koncertus, kuriuose gurkšnodama romą su atlikėjais dainuodavo ir šokdavo visa publika.

„Lietuvoje dar nebuvau patyrusi tokio smagumo“, – apie tai, kas į Kubą trauks labiausiai, prasitarė antrą kelionę į ten jau planuojanti I. Rimkevičiūtė.

Ramunė Žukauskienė
„Laisvalaikio“ informacija
Asmeninio albumo nuotr.