Prisimenu čekišką vyną litriniuose buteliuose, kurio prieš 20 m. kartais pasitaikydavo parduotuvėse. Jis nebuvo blogas, tik be charakterio, masinis pigus vynas nereikliam vartotojui. O koks jis dabar? Norėdami sužinoti apie čekų vyną daugiau su kolega vyno žinovu Jurgiu Šliogeriu nuvykome į Čekiją - vyndarių lankyti.
Vyndarystė Čekijoje turi senas tradicijas. Ir lietuviai prie jų prisidėjo - Čekijos karalius Vladislovas II Jogailaitis įsakė tikrinti vyno kokybę ragaujant. Tai buvo pirmas toks įsakymas Europoje. Tad galime didžiuotis mūsų tautos indėliu į čekų vyndarystę.
Čekų vyndariai išgyveno ir klestėjimo, ir smukimo laikotarpius. XX a. antroje pusėje monopolizuota valstybinė vyndarystė siekė kiekybės. O dabar Čekijos vyndariai daro didelę pažangą.
Čekijoje yra du vyno regionai: Bohemija ir Moravija. Bohemijoje auga 500 ha vynuogynų, Moravijoje - apie 12.000 ha. Moravijos vyndarystei – 2.000 metų, Bohemijos - 1.000. Renkamės pirmąją.
Svarbiausi Moravijos vyno rajonai – Mikulov, Znojmo ir Velke Pavlovice. Pažintį su vynu pradėjome Nemčičky miestelyje Velke Pavlovice, kur aplankėme jauną vyndarį Janą Staveką. Stačia gatve pakilę į kalvą, radome jo namą, priešais namą kitoje gatvės pusėje - mažutį „kieminį“ vynuogyną. Janui apie 26 metus. Vyną jis gamina su tėvu, motina ir broliu. Janas nusivedė mus į rūsį po senu, gražiai restauruotu namu. Ten ragavome kelių jo vynų. Baltieji patiko. Raudonasis nebuvo mums geras. Rodė ir stipriuosius - likerius iš uogų, klausdamas, ar Lietuvoje tokie būtų populiarūs. Nuliūdo išgirdęs, jog lietuviai likerius daugiausia geria grynus, o ne kokteiliuose, be to, dabar jie „išėję iš mados“.
Jano brolis nuvežė parodyti šeimos vynuogynų. Jie banguoja ant kalvų aplink miestelį. Ant vienos kalvos - koplytėlė su Dievo motinos freska. Nuo tos vietos matyti vynuogynai iki pat horizonto. Tai dažnai lankoma vieta, bet ne dėl stebuklų, o tik dėl gražumo. Kitame vynuogynų šone prisiglaudęs kaimelis garsus vyno rūsiais, įrengtais keliais aukštais išraustuose urvuose. Nuo kalno matyti Velko Pavlovice miestas, rajono centras, kur veikia viena iš didžiausių Čekijos vyno įmonių „Vinium“.
Čekų vyno įvairovė
Čia teko degustuoti vyną tiesiai iš nerūdijančio plieno talpyklų. Buvo jo visokio. „Vinium“ veikia nuo 1992 m., po privatizacijos. Pusė vyno gaminama iš vietinių vynuogių, pusė – iš importuotos žaliavos, iš jos daromas stalo vynas.
Per metus „Vinium“ pagamina 10 mln. butelių, parduoda jį prekybos centruose, trečdalį, aukštesnės kokybės, – restoranams.
Pagal kokybę vynai skirstomi į linijas. „Vinium Moravija“ - žemiausia kaina. „Vinium Selection“ - vidutinė, „Vinium Exclusive“ - aukščiausia kaina.
Mikulove yra dar didesnė vyno įmonė „Vino Mikulov“, kur pagaminama 15 mln. l per metus. Ji priklauso AB „Bohemia Sekt“ ir kartu su ja yra didžiausia Čekijos vyno gamintoja, gaminanti per 100 rūšių vyno. Didžioji jo dalis – pigus masinis.
Prieš kelerius metus susigundžiau nusipirkti šios įmonės „Frankovka“ vyno su gražia mėlyna peteliške etiketėje. Kainavo nedaug - apie 6 Lt, bet atkimšus butelį ir jų pasidarė gaila. Toks buvo rūgštus, skystas ir neskanus vynas, kad ligšiol prisimenu.
Bet „Vino Mikulov“ turi ir gero vyno, kurį daro nedidelėje gamykloje Pavlovo kaimelyje. Tai „Sommelier club“ vadinamas brangiausias jų vynas.
Kaip ir daug kur kitur, Čekijoje geriausią vyną gamina ne didžiosios įmonės, po privatizacijos persitvarkiusios iš valstybinių, bet vidutinės, naujai įkurtos daug į jas investavus. Jų ir vynuogynai, ir technologija, ir rinkodara modernesni. Tokios yra „Tanzberg“ ir „Vinarstvo Kovacs“. Jų vynas pradžiugino mus.
Geriausių čekų vynų galima paragauti Nacionaliniame vyno salone. Kasmet skelbiamu konkursu atrenkama 100 geriausių Bohemijos ir Moravijos vynų, jie vienus metus eksponuojami salone. Tai tikras lobynas, kuriuo didžiuotis galėtų ir didžiosios vyno šalys.
Lankytojai gali susipažinti su vynais individualiai arba vedami someljė už nedidelį mokestį. Patikusio vyno galima nusipirkti, bet ne daugiau nei vieną butelį. Kas nori juo prekiauti, turi kreiptis į gamintoją.
Geriausias - baltasis
Čekai, mūsų akimis, alaus mėgėjai, išgeria ir daug vyno. Vidutiniškai vienam gyventojui suvartojama 16 l vyno per metus. Šalis gamina 0,5 mln. hektolitrų vyno, iš viso suvartojama 1,4 mln. hektolitrų. Taigi visą savo vyną čekai suvartoja, trūkstamą kiekį - importuoja.
Čekiškas vynas parduotuvėse nebrangus, bet importuotasis kartais brangesnis net nei Lietuvoje, nors pas mus yra per brangus. Čekijoje vyno rinka griežčiau segmentuota nei Lietuvoje. Vyndariai geresnį vyną gamina restoranams ir specializuotoms vyno parduotuvėms - vinotekoms, o prekybos centrams - paprastesnį. Lietuvoje, deja, vinotekų turime tik dvi – Vilniuje ir Klaipėdoje. Ankstesni bandymai jas steigti baigėsi komerciniu fiasko.
Norint pažinti čekų vynus, reikia išstudijuoti gana sudėtingą kvalifikacinę jų sistemą. Įstatymas numato vyno kokybės kategorijas pagal cukraus kiekį išspaustose sultyse. Iš to akivaizdu, kad orientuojamasi į vokiečių ir austrų vyndarystę. Žemiausia kategorija – stalo vynas (stolni vino), jo etiketėje vynuogių veislė nenurodoma. Į stalo vyną ir vardinį kokybišką vyną leidžiama pridėti rafinuoto runkelių cukraus.
Toliau - kokybiškas vynas (jakostni vino), daromas iš vienos vynuogių veislės (ne rūšies; rūšis - platesnė sąvoka). Vardinis kokybiškas vynas daromas iš veislių mišinio; jis pavadinamas kokiu nors sugalvotu vardu. Į vardinį kokybišką vyną taip pat leidžiama pridėti rafinuoto runkelių cukraus.
Dar aukštesnė kategorija yra kokybiškas vynas su priedėliu (s privlastkem), kaip vokiškasis „pradikat“. Pagal vokiškąją madą tai yra „Kabinet“ vynas. „Pozdni sber“ atitinka vokiečių „Spatlese“; „Vyber z hroznu“ – „Auslese“; „vyber z bobuli“ – „Beerenauslese“, „ledove vino" – "Eiswein“, „slamove vino“ – „Strohwein“.
Vynas, kaip žinia, prasideda vynuogyne, kuriam svarbiausia klimatas, landšaftas ir dirvožemis. Kad ir kaip būtų pažengusios technologijos, šiaurės šalyse vynas priklauso pirmiausia nuo gamtos. Auginamos vynuogės tų veislių, kurios labiausiai prisitaikiusios prie vietos klimato. 80% vynuogynų skirta baltosioms, 20% - raudonosioms veislėms. Čekijoje daugiausia vynuogynų ploto užima baltosios „Muller-Thurgau“, „Veltlinske Zelene“ (Gruner Veltliner), „Rizlink vlašsky“ (Itališkas rislingas), „Rizlink rynsky“ (Rislingas), raudonosios „Svatovavrinecke“ (St. Laurent), „Limberger“, „Zweigeltrebe“, „Frankovka“ ir kt.
Čekija - baltojo vyno kraštas, kaip ir kaimyninės Vokietija, Austrija, Šveicarija. Kuo pasižymi čekų vynai? Jie daromi viename iš šiauriausių Europos vyno rajonų, kur vynuogės bręsta lėčiau, taigi išsaugo aromatą. Jų ypatybė - aromato ir gaivaus rūgštumo dermė, būdinga baltiesiems vynams.
Deja, ne visiems vyndariams pavyksta tą suderinimą pasiekti. Tačiau geriausias čekų baltasis yra labai geras, kai kada - net puikus. Čekų šansas - jų vynas toks pat geras, kaip išgirtasis austriškas iš vynuogynų čia pat už sienos, bet pigesnis.
Kita kalba apie raudonuosius. Lietuvoje yra daug puikaus ispaniško, itališko, prancūziško, Naujojo pasaulio vyno, tad raudonajam rūgščiam čekų vynui pas mus būtų sunku prasimušti. O jis vis dar rūgštus, nors vyndariai stengiasi dirbti moderniau. Pikti liežuviai sako, kad importuotas raudonasis pietų šalių vynas gali būti naudojamas čekiškam, kaip ir vokiškam, pagerinti. Oficialiai niekas to nepatvirtina, bet žinoma, jog raudonosioms vynuogėms reikia kur kas daugiau šilumos ir saulės. Neatsitiktinai 2003 m. karšta vasara ir ruduo davė daug geresnį raudonąjį vyną šiauriniuose regionuose.
Stebina begalinis čekų prisirišimas prie savo vyno. Jie geria ir giria tokį rūgštų vyną, kuris mus net nupurto. Geriausias pavyzdys - „Frankovka“. Ją daro visi ir, matyt, sėkmingai parduoda. O mes, kiek ragavome, tiek kartų prastai įvertinome. Tai vynas, padarytas iš tos pačios vynuogės, kuri Vengrijoje vadinasi „Kekfrankos“. Vengrijoje, šiltesniame krašte, vynas išeina geresnis, nors irgi dažnai – paprastas ar net prastas. „Frankovkos“ populiarumo mįslė mane kamavo ilgai, kaip ir knedlikų.
Kiek kartų juos ragavau ir bandžiau suprasti, kodėl čekai taip mėgsta tuos miltų ar bulkos rutuliukus, tiek kartų nepasisekė. Kartą, viešint pas profesorių Pavelą Santariusą, pasiteiravau jo žmonos, kodėl čekai taip mėgsta knedlikus. Profesorienė atsakė, kad, pirma, ne visoje Čekijoje jie populiarūs, o Bohemijoje, nes moravai labiau mėgsta mėsos patiekalus, antra, ji taip pat negalinti suprasti, kodėl Lietuvoje tokie populiarūs cepelinai. Pagalvojęs, kaip čia diplomatiškai suderinti visus dalykus, pagaliau padariau atradimą, koks vynas tinka prie cepelinų. Taigi „Frankovka“, savo rūgštumu padedantis juos virškinti!
Lietuvoje čekiško vyno nėra. Ivo Petrik, Čekijos ambasados komercijos patarėjas, sako norįs, kad jo būtų, nes tai čekų kultūros dalis. Bet kyla klausimas, ar to nori čekų vyndariai, kurių visą vyną išgeria tėvynėje. Neteko girdėti, kad čekai ieškotų importuotojų Lietuvoje. O mūsų importuotojai taip pat labai santūrūs. Jie bijo investuoti, nes abejoja, ar kas nors pirks, - vartotojų nežinojimas apie čekų vyną yra didelė kliūtis. Bet čekų vyno yra ir labai gero, būdingo tam Europos regionui stiliaus. Taigi - reikia suinteresuotų pusių pastangų.
Algirdas Pateckas
VŽ Nr. 201, Savaitgalis nr. 41
