Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Kelionė romantiškiausia transporto priemone

2006-07-13
Publicējiet savu rakstu

Seniausia ir romantiškiausia oro transporto priemonė, išrasta dar 1783 metais skraidinti keleivius plačiai naudojama ir šiandien. Dėl savo konstrukcijos ypatumų ir senos istorijos laikoma turtingųjų privilegija, o pasiskraidymai su šia priemone - aristokratišku užsiėmimu. Tai oro balionas, kuris visada skrenda pavėjui, t.y. ten, kur pučia vėjas, ir tik tiek, kiek pučia vėjas. Orlaivis, kuris varomas ne variklių, o šildant kupole esantį orą.

Prancūzas Žozefas Mongolfje (Joseph Montgolfier) gimė 1740 m. Jis jautė didžiulę aistrą naujiesiems prietaisams, kurie tuo metu buvo labai madingi. Kartu su jaunesniuoju broliu Etjenu (Etienne Montgolfier) jie dažnai pasvajodavo apie tai, kaip žmogus pakils į orą. Broliai netgi buvo sumanę į apvalkalą, prikimšti debesų, o šis būtų laikęs pintinę. Tačiau jie nežinojo, kaip tai įgyvendinti. Kartą, Žozefas pastebėjo, jog marškiniai, kuriuos jis laike pakėlęs už apykaklės virš židinio ugnies, išsipūtė ir jam į galvą šovė geniali mintis. Jis papasakojo apie savo atradimą Etjenui ir broliai pradėjo galvoti, kokios formos galėtų būti balionas, kurį jie panaudos savo pirmiesiems bandymams. Pradžiai jie pasisiuvo vieno kubinio metro šilkinį apvalkalą. Šildomas virš ugnies šilkinis balionas pakilo į trisdešimties metrų aukštį. Tai atsitiko 1782 m. lapkritį. Šią datą galima laikyti oreivystė pradžia. 1782 m. guodžio 14 d. 3 m3 balionas pakyla virš Vidalono gamyklos Anone mieste (Annonay. Prancūzija). Kad išgautų šilumą broliai Mongolfje degino drėgnus šiaudus, sumaišytus su vilna ir popieriumi. 1783 m. balandžio 25 d. į 400 m aukštį pakyla 800 m3 balionas.

Tai bene pats romantiškiausias laiko praleidimo būdas. Puiki dovana įsimylėjaliems, mėgstantiems pasilepinti nuostabiais vaizdais iš „paukščio skrydžio“ ir vienas kito draugija, švenčiantiems sutuoktuves, gavusiems diplomą ar tiesiog ieškantiems originalios, išskirtinės staigmenos artimam žmogui. Keliaujant senovine ir romantika dvelkiančia transporto priemone galėsite atitrūkti nuo žemiškos kasdienybės ir niekieno netrukdomi mėgautis savo artimo draugija. Jokia kita transporto priemonė nesuteikia tokių pojūčių, tokių emocijų, kaip skrydis oro balionu: praskrendant virš medžių viršūnių nusisikinti konkorežį, dairytis po apylinkes, grožėtis Vilniaus (ar kito miesto) senamiesčiu, naujais statomais kvartalais, pamatyti savo kiemą, kuris iš „paukščio skrydžio”atrodys nepažįstamas. Pažintiniai skrydžiai trunka apie valandą.

N orintiems „susipažinti“ su oro balionu ir jo valdymu organizuojami specialūs, pažintiniai skrydžiai su pilotu instruktoriumi, kuris pasakoja apie oro baliono konstrukciją ir pamoko, kaip valdyti oro balioną. Pirmąkart skridusius krikštyjama pagal senas oreivių tradicijas, suteikiami garbingi titulai ir krikšto vardai, įteikiami pirmojo skrydžio sertifikatai, oro baliono komanda vaišina šampanu. Tiesa, Oreivystės centras organizuoja ir grupinius skrydžius, kuomet vienu metu keliais oro balionais galima paskraidinti net iki 30 žmonių.

Oro baliono valdymas prasideda nuo kruopštaus pasiruošimo skrydžiui. Pirmiausia pilotas sužino meteorologinę informaciją. Skrydžiui oro balionu svarbiausi yra trys meteorologiniai parametrai: debesuotumas (kad nebūtų audros ar kamuolinių debesų), matomumas (ne mažesnis nei 5 km, vėjo greitis – ne didesnis nei 5 m/s). Turėdamas skrydžio tikslą, žinodamas vėjo kryptį ir greitį pilotas planuoja skrydžio trajektoriją. Kadangi meteorologinė situacija nuolat keičiasi, tiksliai suplanuoti skrydžio ar nusileidimo vietos tiesiog neįmanoma. Todėl rinkdamasis starto vietą pilotas visada turi įvertinti, ar skrydžio kryptimi yra pakankamai aikštelių saugiam baliono nusileidimui. Jei planuojamas skrydis virš miesto, oro baliono pilotas privalo turėti savivaldybės leidimą, o prieš pat skrydį pilotas turi pateikti savo skrydžio planą Skrydžių valdymo tarnybai. Skrydžiai virš miesto dar ypatingi ir tuo, kad čia yra teikiamas oro eismo valdymo paslaugos. Todėl pilotas turi atidžiai pasiruošti savo žemėlapius, o skrydžio detales derinti su skrydžių valdymo tarnyba.

Skrydis prasideda nuo oro baliono pakėlimo. Oro baliono kėlime dalyvauja pilotas ir visa jo komanda. Į šį procesą taip pat yra įtraukiami keleiviai (žinoma, jei jie sutinka). Keleiviams tai ne mažiau įspūdingas reginys nei pats skrydis. Pirmiausiai parenkama tinkama vieta oro baliono startui. Kai pilotas įsitikina, kad oro balionas ir keleiviai yra tinkamai pasiruošę skrydžiui ir kai oras kupole įkaista iki reikiamos temperatūros, oro balionas pradeda kilti. Beja, itin daug dėmėsio skiriama saugumui. Pilotuoja tik licenziją turintys pilotai. Prieš skrydį keleiviams pravedamas instruktažas, kurio metu paaiškinama, kaip elgtis skrydžio metu ir nusileidžiant. Instruktažas trunka apie 3 min. Ypatingo pasiruošimo nereikia, kaip ir aprangos, keleiviai gali būti, kad ir tiesiai iš darbo su kostiumu ar iš šventės su proginiais rūbais.

Lietuvos teritorijoje yra 5 draudžiamos zonos: Visagine - atominė elektrinė, ,,Mažeikių nafta”, Jonavoje - ,,Achema”, Kėdainiuose - ,,Azotas” bei teritorija Vilniuje aplink baltąjį tiltą ir prezidentūrą. Skrendant virš karinių poligonų, kuomet vyksta pratybos (pvz; Rukloje) skraidymo komanda turi susižinoti ar teritorija yra aktyvuota ar ne, o virš pasienio zonų - susiderinti iš anksto, kad nebūtų netikėtumų. Skrendant virš jūros privaloma turėti gelbėjimo amuniciją.

Nors oro baliono pilotavimas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, iš tiesų jis reikalauja ypatingų piloto žinių bei įgūdžių. Oro balionas neturi nei variklio, nei sparnų, tad skrydžio metu valdomas dviem pagrindiniais prietaisais: degikliais ir vožtuvu. Šildant orą, balionas kyla į viršų, o atidarius vožtuvą, balionas pradeda leistis. Aukštis reguliuojamas keičiant temperatūrą kupolo viduje. Kyla klausimas: jei pilotas gali reguliuoti tik skrydžio aukštį, kaip gi balionas nuskrenda į reikiamą vietą? Atsakymas slypi čia: skrydžiui oro balionu yra išnaudojamos atmosferos sąlygos. Vėjo kryptis ir stiprumas skirtinguose aukščiuose skiriasi, todėl pilotai keisdami vertikalią baliono poziciją gali nukreipti baliono skrydį viena ar kita linkme. Vėjo stiprumas paprastai yra didesnis aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, taigi pilotai gali iš dalies kontroliuoti ir skrydžio greitį. Antra vertus, net ir labiausiai patyrę pilotai negali visiškai kontroliuoti oro baliono skrydžio krypties. Paprastai, vėjo sąlygos suteikia pilotui nedidelį pasirinkimą. Labai retas atvejis, kai balionu galima grįžti į pakilimo vietą. Todėl oro baliono pilotavimas paprastai yra improvizacija pagal esamas oro sąlygas. Dėl šios priežasties balioną visuomet lydi žemės komanda, kuri vėliau padeda balionui nusileisti, surinkti įrangą ir keleivius.

Pilotas dar skrydžio metu preliminariai suplanuoja, kurioje vietoje leisis. Apie tai telefonu ar radijo ryšio pagalba informuojama žemės komanda. Paprastai nusileidimo aikštelei nėra taikomi jokie ypatingi reikalavimai. Svarbu, kad ji būtu pakankamai didelė saugiam baliono nusileidimui, ir kad besileidžiantis balionas nepadarytų žalos žemės savininkams.
Skraidymo sezonas Lietuvoje prasideda balandžio mėnesio pradžioje ir trunka maždaug iki spalio antrosios pusės. Klimato zona yra pakankamai palanki (nei per šiltą, nei per šaltą), tad esant palankioms oro sąlygoms keletą skrydžių organizuojama vasario ir kovo mėnesiais. Skrydžiams naudojami triviečiai bei keturviečiai oro balionai.

Oro balionas – ne tik malonus laisvalaikio praleidimo būdas, palaima akims ir sielai, bet ir puiki netradicinė reklamos forma. Oreivystės centras gali organizuoti išskirtinę reklamą – reklamą neaprėpiamoje dangaus erdvėje. Oro balionas yra labai mobilus: jis gali būti nesunkiai pervežtas iš vienos vietos į kitą, gali skristi arba kilnotis ant virvių užsakovą dominančiame renginyje.

Viešoji įstaiga „Oreivystės centras” įkurta 1997 metais. „Oreivystės centras” - Lietuvos oreivių draugijos, kuri priklauso Lietuvos aeroklubui, narys. Tuo pačiu Lietuvos aeroklubas yra tarptautinės aviacijos federacijos (FAI) narys. „Oreivystes centras“, ko gero, yra vienintelė organizacija šalyje, kurios pagrindinis tikslas ir veikla - profesionali ir kompleksinė oreivystė.

Raminta Skripkaitė
Žurnalo „Verslo renginiai ir pramogos“ informacija