Juodoji, žalioji, raudonoji, baltoji arbata: kurią pasirinkti? VŽ „Savaitgalis“ aiškinasi, ar arbata tikrai naudinga žmogaus sveikatai?
Pasidairius po parduotuves į akis krinta ne tik daugybė juodosios, bet ir žaliosios arbatos rūšių. Kai kurie pardavėjai siūlo per 60 rūšių vien žaliosios arbatos. Dominuoja kiniška žalioji arbata. Yra ir japoniškos žaliosios. Didelė dalis žaliosios arbatos - su įvairiais priedais. Tai gali būti žalioji arbata su jazminaičiais, aromatinta įvairiomis vaisių dalimis - uogomis, žiedlapiais, prieskoniais. Viena iš populiariausių - su ženšeniu ir citrina
Japonijoje - mažiau rūšių
Kuo skiriasi japoniška žalioji arbata nuo kiniškos?
Danguolė Jocytė, UAB „Presto prekyba“ direktoriaus pavaduotoja, aiškina: „Japonų arbatmedžių auginimo technologijos modernesnės. Japonijoje – viskas kompiuterizuota, kompiuteriais prižiūrima ir arbatmedžių sodų kokybė. Žinoma, dėl to ir iš Japonijos gaunami arbatos kiekiai mažesni. Pavyzdžiui, viena iš japoniškų arbatžolių rūšių - 'Giokuro' - skinama tik dvi savaites per visus metus. Kadangi jos kiekis nedidelis, ji yra gana brangi. Kinijoje arbatlapiai apdorojami sausuoju būdu - pakepant, o japonai apdoroja garindami. Be to, skiriasi šių šalių gamtinės sąlygos, dirvožemis, todėl ir arbatžolių skonis bei kokybė. Kiniškų arbatų rūšių yra kur kas daugiau negu japoniškų. Japonijoje skinamos vos kelios rūšys arbatlapių. Ir dažniausiai maišomi iš įvairių sodų. Kinijoje įvairovės pasiekiama auginant ne tik įvairiose vietovėse, bet ir įvairiomis technologijomis apdorojant arbatlapius“.
Baltoji - iš pumpurų
Švelnaus skonio baltoji „Pai Nu Tano“ arbata yra žaliosios arbatos porūšis. Iš visų arbatų brangiausia yra baltoji „Indžen“ arbata. Jos kilogramas gali kainuoti 1.000 USD. Ji brangi dėl to, kad renkami tik arbatlapių pumpurėliai ir tik pirmųjų dviejų dienų. Jie skinami tik dvi dienas per metus, akylai pagal kalendorių, oro sąlygas. Pumpuruose yra didžiausia veikliųjų medžiagų, kurias gali sukaupti augalas, koncentracija.
Ponia Jocytė giria ir raudonąją arbatą, kurioje visiškai nėra kofeino. Jos rekomenduojama duoti mažiems vaikams, net ir kūdikiams, ypač tiems, kuriuos vargina kolitas. Raudonoji arbata labai gerai veikia virškinimo organus. Jos žinovai rekomenduoja gerti aktyviai sportuojantiems žmonėms, nes joje gausu mineralinių medžiagų.
Geriausiai ištirta žalioji
Daugiausia mokslinių tyrimų atlikta su žaliąja arbata. Žaliosios arbatos naudą tyrė japonų mokslininkai, nes tai jiems buvo ypač aktualu po atominių sprogimų Hirosimoje ir Nagasakyje. Japonai ieškojo visokių būdų, kaip įveikti neigiamas radiacijos pasekmes. Jie nustatė, kad žaliajai arbatai gaminti naudojamos arbatžolės mažiausiai nukenčia jas perdirbant, tad jose išlieka daugiausia naudingųjų medžiagų.
Mokslininkai ištyrė, jog žaliojoje arbatoje yra šių medžiagų: kofeino, polifenolių, eterinių aliejų, įvairių vitaminų ir mikroelementų. Polifenoliai - rauginės medžiagos. Teigiama, kad būtent dėl jų mažėja cholesterolio kiekis kraujyje, kraujagyslės geriau apsaugomos nuo aterosklerozės, širdies ligų, infarkto, vėžinių susirgimų. Eteriniai aliejai, kurių daugiausia yra žaliojoje arbatoje, suteikia gėrimui aromatą bei gerina virškinimą. Kofeinas, kurio žaliojoje arbatoje nėra daug (150 g puodelyje - 8–36 mg), skatina centrinę nervų sistemą, gerina kraujo apykaitą ir skysčių pasišalinimą iš organizmo. Dėl to gerėja inkstų veikla, daugiau šansų, kad nesusiformuos akmenys inkstuose ar tulžies pūslėje. Mokslininkai nustatė, kad žaliojoje arbatoje yra vitaminų C, B1, B2, K, P, tai pat folinės rūgšties, magnio ir kitų mikroelementų.
Žaliosios arbatos, teigia specialistai, galima gerti daug - kiekis neribojamas. Ją galima gerti bet kada. Vakare geriau rinktis švelnesnę, mažiau tonizuojančią arbatą, o rytą - labiau tonizuojančią.
Išvardijusi visus arbatos privalumus p. Jocytė vis dėlto primena: „Arbata nėra vaistas. Tai maisto produktas, kuris gali teikti profilaktinę naudą, bet ne gydyti“.
Reikia atvėsinto vandens
Kaip gaminti arbatą, kad neišnyktų jos naudingosios savybės?
„Pirmiausia - vanduo turi būti minkštas. Virinti vandenį reikia iki antros virimo stadijos. Išskiriamos trys virimo stadijos. Pirma, kai vanduo susidrumsčia ir pasidaro panašus į pieną. Antroji – kai pradeda kilti nedideli burbuliukai ir trečioji – kai vanduo burbuliuoja visu smarkumu. Virti reikia baigti iki trečios stadijos. Arbatžolės dedamos į šiltą arbatinuką ar kitą pašildytą indą ir užpilamos vandeniu.
Žaliąją arbatą geriausia užpilti šiek tiek atvėsintu (iki 90 laipsnių) vandeniu, nes, užpylus verdančiu, arbata bus stipraus, karstelėjusio skonio. Šitokiu vandeniu reikia plikyti visas žaliąsias arbatas, o vieną iš japoniškos arbatos rūšių rekomenduojama ruošti užpilant tik 60 laipsnių temperatūros vandeniu. Patys japonai ją užpila šaltu šaltinio vandeniu. Ją palieka dešimčiai minučių. Paskui, teigia, – gėrimas jau paruoštas“, - arbatos virimo subtilybėmis dalijasi pašnekovė.
Malšina troškulį
Artėja karštos vasaros dienos, todėl teiraujamės, kuri arbata geriausiai malšina troškulį? Ekspertų teigimu, geriausiai troškulį malšinti žaliąja arbata (ypač tam tinka „Lung Čingo“ - „Drakono šaltinis“). Ją reikia gerti karštą. Taip pat puikiai tinka vaisinės bei raudonosios arbatos. Jas galima šaldyti įdėjus ledo, bus iš tiesų gaivus gėrimas. Visi žinome tradicinį šaltąjį juodosios arbatos su citrina gėrimą. Jo galima pasigaminti namuose, užpylus kvapios arbatos ir įlašinus tikros citrinos. Turėkite jo šaldytuve ir karštą vasaros dieną puikiai juo atsigaivinsite.
Medikai - už žaliąją arbatą
Rimantas Stukas, medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas ir prodekanas akademiniams reikalams, paklaustas, ar nepervertinamos žaliosios arbatos savybės, atsakė taip: „Žaliojoje arbatoje dėl technologijos ypatumų lieka nemažai biologiškai aktyvių, vertingų medžiagų - vitaminų, mineralinių, rauginių medžiagų, kofeino. Žmogus, geriantis daug žaliosios arbatos, savo mitybą praturtina, tačiau nereikėtų manyti, kad vien gerdami arbatą organizmą aprūpinsime biologiškai naudingomis medžiagomis ir vitaminais. Arbatoje iš tiesų yra medžiagų, kurios gali mažinti vėžio atsiradimo riziką, tačiau jų kiekis yra per mažas. Žinoma, arbata nepakenks, tačiau gydomojo ar didelio profilaktinio poveikio tikėtis vien iš arbatų nereikėtų. Tai maisto produktas, turintis teigiamą poveikį organizmui, kadangi jame yra anksčiau minėtų naudingųjų medžiagų.
Tie žmonės, kurie geria labai daug arbatos, turi žinoti, kad arbata silpnina geležies patekimą į organizmą. Jiems, jei nevalgo mėsos, reikėtų jos valgyti, nes mėsa - geležies šaltinis. Arbata iš tikrųjų gerina virškinimą, ją naudinga gerti, jei suvalgoma kokio nelabai šviežio maisto“.
***
Kofeino kiekis 150 g puodelyje
Kavos 40–180 mg
Juodosios arbatos 25–110 mg
Žaliosios arbatos 8–36 mg
Inga Liutkevičienė
VŽ „Savaitgalio“ informacija
