Dar prieš užuodžiant kvapus ar net prieš maistui pakliūnant ant liežuvio, smegenys, pasitelkdamos vaizdo, lytėjimo, garso informaciją, jau pradeda vertinti ir nuteikia vienokiam ar kitokiam galimam skoniui. Ir tas vertinimas bei nuteikimas turi didelę įtaką galutiniam skoniui, valgymo potyriui ir pasitenkinimui maistu. Rega atliepia skonio suvokimą per spalvas ir formas. Ryški šviesa labiau tinkama stipriems skoniams pabrėžti, o lengvas ir švelnus apšvietimas geriausiai atskleis subtilius skonius.
Svarbu ir pačio maisto spalva ir kontrastas. Rožinės spalvos maistas atrodo saldesnis. Raudonos spalvos indai sumažina suvalgomo maisto kiekį, tačiau raudonos spalvos maistas atrodo sveikas, skanus ir maistingas. Apskritai intensyvesnės spalvos sukuria ir intensyvesnio skonio pojūtį. Svarbu ir kontrastas, pavyzdžiui, į baltą desertą pridėjus ryškių raudonų uogų, jis atrodys saldesnis. Anot psichologų, baltos spalvos maistas padeda nugalėti baimės jausmą, jaudulį, o oranžinis ir geltonas maistas suteikia daug energijos, žvalumo.
Manipuliuojant spalva ir vaizdu, galima ir visai apgauti skonio receptorius. Įdomus to pavyzdys – margarino atsiradimo istorija. Jei natūralus sviestas yra lengvai gelsvos spalvos, margarinas dėl riebalų hidrinimo proceso likdavo baltas, panašus į riebalus ir, žinoma, nepatrauklus pirkėjams, tad 1880 m. margarino gamintojai sugalvojo jam suteikti įprastą gelsvą sviesto spalvą, jį nudažant. Sviestą gaminančios kompanijos užprotestavo, teigdamos, jog margarino skonis visiškai neprimena sviesto ir išsireikalavo, jog margarinas nebūtų dažomas, vietoje to jis buvo parduodamas baltas su pridėta pakuote geltonų maistinių dažų, kuriuos pirkėjai patys galėdavo sumaišyti. Tai tęsėsi tol, kol vienos pieno produktų konferencijos metu nebuvo atskleista, jog sviestas, kuris buvo pateikiamas konferencijos banketo metu, iš tikrųjų buvo nuspalvintas margarinas, o niekas to nesuprato, tad 1955 m. margarinas buvo pradėtas pardavinėti jau sumaišytas su geltonais dažais.
Taigi, tai, kaip atrodo maistas, įtakoja mūsų suvokimą ir, galų gale, jo skonį.
Žinoma, nereikėtų susitelkti tik į maistą ir indus, bendras aplinkos spalvinis, vizualinis bei formų pateikimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį malonumo kūrimo procese. Pavyzdžiui, apetitą žadina geltona ir žalia spalvos, kurios siejamos su sveikata, džiaugsmu ir laime.
Puikus įrodymas, kaip vaizdas veikia skonio formavimą smegenyse dar prieš ragaujant – vakarienės tamsoje. Daugelio tokių vakarienių dalyvių teigimu, valgant aklinoje tamsoje, nematant maisto, neretai nesuprantama, ar tai jūros gėrybės, ar grybai, jautiena ar kiauliena.
