Jazminaitis – arabų, indų, kinų pamėgtas augalas, dažnai vartojamas kaip arbatos sudedamoji dalis, teikianti puikų aromatą.
XVI amžiuje jazminaitis į Europą atkeliavo iš Persijos.
Jasminum officinale (išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „vaistinis jazminaitis“) – tai vijoklinis augalas, augantis vakarinėje Kinijos dalyje stūksančiuose Himalajų kalnuose. Būdingi smulkūs, balti žiedai.
Jasminum grandiflorum – stambiažiedis jazminaitis, augantis ne tik Rytų Indijoje, Egipte, bet ir Prancūzijoje, Ispanijoje, Alžyre, Maroke. Balti žiedai skleidžia saldų kvapą, o jų ekstraktas naudojamas parfumerijoje.
Jazminaitis pakelia nuotaiką, mažina įtampą ir nerimą. Jazminaičių arbata malšina skausmus, kompresai ramina suerzintą odą.
