Serbų virtuvė labai įvairialypė ir priklauso nuo regiono. Galima rasti patiekalus nuo vengriško guliašo (Vojvodina) iki turkiško kebabo (Serbia ir Kosovas).
Serbų virtuvė yra unikali tuo, kad joje gausu mėsos ir žuvies patiekalų keptų ant grilio. Išskirtinis serbų virtuvės bruožas yra didelės porcijos, skoniu patiekalas negali nusileisti išvaizdai.
Serbų virtuvėj dažnai naudojamas daržoves ir prieskonius galima įsigyti ir pas mus Lietuvoje - tai saldžios ir aštrios paprikos, balti ir raudoni svogūnai, kopūstai, krapai, porai, česnakas, mairūnas, bazilikas.
Paprastos ir lengvos serbiškos salotos gaminamos iš svogūnų, pomidorų, gardinamos actu arba čili.
Vienas iš tradicinių serbų patiekalų yra maltas kiaulienos, jautienos kepsnys, įdarytas rūkytu sūriu, aštria paprika ir rūkytais lašiniais. Toks 300g kotletas kepamas ant grilio.
Serbų desertai labiau priklauso nuo regiono. Vienas regioninių desertų yra pita (kvietinis plokštainis) su braškėmis, obuoliais ir kitais vaisiais. Turkijos, Armėnų, Balkanų virtuvėje, kuriai priklauso ir Serbijos virtuvė, populiarus yra „baklava“ desertas. Skiriasi tik naudojamų riešutų rūšys ar saldumas. Klasikinė baklava gaminama iš pusiau prancūziškos tešlos, tarp sluoksnių dedami smulkinti riešutai (itališki ar migdolai) su cukrumi ir medumi. Baklava kepama ,o po to pjaustoma trikampiais, kvadratais ar kitomis formomis. Gabalėliai apipilami sirupu, pagamintu iš vandens, cukraus ir citrinos sulčių. Viršus barstomas smulkintais, nesūdytais pistacijos riešutais.
Tradicinis serbų gėrimas vadinamas „rakija“. Rakija yra dviejų rūšių – gaminama iš vynuogių arba iš slyvų. Tai Serbų regioninis alkoholinis gėrimas ir jis dažniausiai pateikiamas kaip aperityvas – 50 gramų apetitui pagerinti – tik po to valgoma.
Serbai turi savo tradicinius vynus. Populiarus yra sausas vynas, vadinamas „jagodzinska rozyca“. Kitas, taip pat populiarus vynas, vadinasi Smederevka iš Smederevo vietovės, tai baltas sausas vynas. Serbijoje taip pat geria alų.
Serbai nekepa pyragų, nežino kas tai agurkinė sriuba – jų virtuvėj tokie patiekalai tiesiog neegzistuoja.
Serbai ilgai švenčia šventes. Kalėdas švenčia net 3 dienas. Kūčias dažniausiai praleidžia šeimos – ant šventinio stalo nėra silkės, bet yra panaši želė. Karpis gaminamas kiek kitaip, bet jis yra būtinas Kūčių stalo atributas. Kas mums, lietuviams gali pasirodyti neįprasta, ant stalo atsiduria tokie patiekalai kai žuvienė, pupelės serbiškai, bigosas. Taip pat kaip ir mūsų šventiniam stalui būdingi sausainiai, keli keptos žuvies patiekalai. Tačiau visko negaminama taip gausiai. Per Kalėdas būtinai kepamas paršelis arba ėriukas, tai priklauso nuo šeimos finansinių išgalių – ėriukas brangesnis. Dalis Serbijos gyventojų paršiuką kepą krosnyje, dalis ant ruožo. Prieš tai patiekiamas vištienos sultinys, kepenų ir daržovių apkepas keptas krosnyje, bigosas. Pirmą švenčių dieną paršelio galva nukertama ir saugoma šaldytuve iki sausio 13 dienos – Silvestro dienos, tik tada galva kepama, manoma, kad tai atneš visai šeimai laimės ir sveikatos.
Elena Germanovič
Meniu.lt informacija
Interneto archyvo nuotrauka