Ispanijoje keičiasi arbatpinigių palikimo tradicijos (svetur)

Koks klausimas iškyla, kai pirmą kartą eini pavalgyti nepažįstamoje šalyje? Be įprastojo „ar čia bus skanu?“, pagalvojame ir apie tai, ar čia reikia palikti arbatpinigių. O jei reikia, tai kiek jų palikti?

Ispanijos viešojo maitinimo įstaigose – permainų metas. Tradicija palikti arbatpinigių iš lėto nueina praeitin. Dabar šios šalies svečiai gali nesijaudinti. Padavėjas nesusirauks, o juo labiau nepademonstruos ironiškos veido mimikos, jei klientas ant lėkštutės su atnešta sąskaita nepaliks nė vieno cento.

„Prieš dvidešimt metų tokią situaciją buvo sunku įsivaizduoti, – pasakoja padavėjas ir bufetininkas, daug metų dirbę Ispanijos viešojo maitinimo įstaigose, o dabar išėję į pensiją. Pasak jo, šykščius klientus restoranuose padavėjai tiesiog pažindavo iš veido ir, pasitaikius progai, atitinkamai aptarnaudavo. „Aštuntąjį dešimtmetį Benidorme aš turėjau nedidelę kavinukę. Tais laikais kurorte buvo pilna vokiečių, švedų, prancūzų – ispanai poilsiui dar nebuvo užsidirbę. Arbatpinigių tarifai buvo nerašyti, bet tvirti. Mūsų įstaigoje arbatpinigiai sudarydavo maždaug 5 procentus sąskaitos. O restoranuose tai galėjo būti net iki 20 proc.“

Šeštąjį ir septintąjį dešimtmečius poilsis Ispanijos kurortuose kainuodavo labai pigiai, o aptarnaujančio personalo atlyginimai būdavo labai kuklūs. Barų, restoranų šeimininkai savo darbuotojus įspėdavo, kad šie gaus nedidelę algą, bet galės užsidirbti „iš šalies“, t. y. arbatpinigių sąskaita. Turistai, atvykę iš kitų Europos šalių, tikrai negailėdavo arbatpinigių. Įdomu, kad dabar, praėjus jau keliems dešimtmečiams, tradicijos palikti padavėjui arbatpinigių beveik nyksta, tačiau personalo, dirbančio viešojo maitinimo įstaigose, algos taip ir liko minimalios.

Kodėl taip nutiko?
Ispanijos vartotojų konfederacijos narių manymu, pirmąjį ir skaudžiausią smūgį arbatpinigiams smogė į Ispaniją atėjęs euras. Pradžioje žmonės turėjo priprasti prie restoranų sąskaitų naująja valiuta (juk nepatogu išsitraukti kalkuliatorių ir visų lankytojų akivaizdoje aiškintis, ar brangiai teko mokėti už pietus ar vakarienę), o vėliau paaiškėjo, kad, įvedus eurą, išaugo kainos, ir klientai tarsi „įsižeidė“.

Daugelis klientų nenori palikti arbatpinigių, suprasdami, jog puodelis kavos „atėjus“ eurui, palyginti su kainomis pesetais, pabrango vidutiniškai apie 70 proc. Senai tradicijai pakenkė ir kreditinės kortelės. Ispanijos padavėjai teigia, kad kai kuriuose restoranuose svečiai, dažniausiai britai, paimdami kortelę, vis dar ištraukia iš kišenių vieną kitą eurą grynaisiais.

Ispanijos vartotojų konfederacijoje minimas dar vienas veiksnys, kuris, atrodo, galutinai pribaigs tradiciją palikti arbatpinigių. Ispanijos restoranų klientai mano, kad pastaraisiais metais aptarnavimas viešojo maitinimo įstaigose gana pablogėjo, o aptarnavimo srities profesionalų vis mažėja (barmenų ir padavėjų rengimo centrai jau seniai nebesurenka reikiamo kontingento šios srities specialistams paruošti). Apie 20 proc. aptarnaujančiojo personalo yra imigrantai, kuriems už darbą mokama nedaug.

Vos per keletą metų situacija pasikeitė iš esmės, ir dabar nebe turistai, o patys ispanai bando atgaivinti arbatpinigius.

Pagal dienraštį „Klaipėda“ parengė Jolanta Bagurskienė
www.sxc.hu archyvo nuotrauka
Meniu.lt informacija