Įdomioji kalvadoso aritmetika

Ar įsivaizduojate, kiek vaisių telpa į obuolių brendžio – kalvadoso – butelį? O kodėl prieš šį gėrimą kapituliuoja net labiausiai patyrę someljė? Atsakymus į šiuos klausimus sostinės restorane „Fashiontv“ buvo galima išgirsti iš pirmų lūpų. Čia viešėjo Prancūzijos kalvadoso namų „Christian Drouin“ savininkas Guillaume Drouinas.

„Esame didžiausi iš mažesnių kalvadoso gamintojų“, – Šiaurės Prancūzijos Normandijos regione esančius „Christian Drouin“ namus pristatė svečias. Nuo 1960 metų veikiančioje įmonėje kasmet pagaminama apie 130 000 butelių kalvadoso. O didžiausių gamintojų metų „derlius“ siekia 2 mln. ir daugiau butelių.

Kalvadosas niekada nėra gaminamas tik iš vienos rūšies obuolių. Tam, kad jis būtų unikalaus skonio ir aukštos kokybės, būtina maišyti įvairias sidrui naudojamų obuolių rūšis: nuo labai saldžių, pilnų taninų, iki rūgščių, karčių ir karčiai saldžių. „Christian Drouin“ naudoja net 30 obuolių rūšių, pusė jų užsiaugina savo ūkyje, o įdomesnio skonio suteikia pridėdami šiek tiek kriaušių.

Išspaustos vaisių sultys fermentuojamos, kol virsta 6 laipsnių stiprumo sidru. Jis distiliuojamas – taip gaunamas sidro spiritas. Tai daroma vieną arba dukart, vėliau spiritas brandinamas
ąžuolo statinėse. „Christian Drouin“ išskirtinio skonio siekia naudodami nenaujas statines – spiritą brandina talpose, kuriose anksčiau laikyti desertiniai šerio ar porto vynai.

Vienąkart distiliuotame ir dvejus metus išlaikytame „Selection“ kategorijos kalvadoso butelyje gali slypėti apie 10 kg obuolių. Jei kalvadoso buteliui 15 metų, galima spėti, kad jame „sutilpo“ apie 20 kg vaisių. Dar 15 kg daugiau bus „uždaryta“ 25 metų „Christian Drouin 1981 Pays d'Auge“ butelyje.

Kuo brendis senesnis, tuo daugiau aromatinių ir skonio savybių yra sukaupęs. Pasak pono Guillaume, atlikus laboratorinius tyrimus 25 metų kalvadose atrasta net 200 skirtingų aromatinių natų. Kokias iš jų atskirsime, priklauso nuo uoslės jautrumo. Tačiau kalvadosas gali suklaidinti ir profesionalus.

G. Drouinas pasakojo apie vieną savo tėvo eksperimentą. Jis sumanė patikrinti garsių Prancūzijos someljė sugebėjimus. Į kalvadoso namus sukviestiems asams aklai degustuoti buvo pateikti 4 pavyzdžiai. Profesionalai it susitarę tvirtino, kad jiems teko skirtingų rūšių kalvadosas. Reikia tik įsivaizduoti, kaip jie buvo priblokšti sužinoję, kad ragavo to paties, tik skirtingu laiku į taures išpilstyto obuolių brendžio.

Vienose taurėse būta iš vakaro išpilstyto gėrimo, kitose jis tyvuliavo nuo ryto. Į trečias pateko likus dviem valandoms iki ragavimo, o paskutinės buvo pripildytos prieš pat degustaciją. Puikiai vynus išmanantys someljė pamiršo paslaptingojo kalvadoso savybę bėgant laikui atskleisti vis naujus skonių ir kvapų klodus.

Ramunė Žukaustė
Irmanto Sideravičiaus nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija