Prancūzai sako – gyvenu, kad valgyčiau. Tačiau skanus maistas ne visada yra sveikas, o sveikas maistas nesuteikia tiek malonumo. Interneto svetainė www.forbes.com, pasikonsultavusi su dietologais ir išanalizavusi naujausių tyrimų rezultatus, teigia, kad ir visų pamėgti, bet nelabai sveikais laikomi produktai gali būti naudingi organizmui.
Daugeliui skrudintų bulvyčių ar šokoladinio kremo skonis patinka labiau nei avižų ar grūdų sėlenų, o pasiūlymas išgerti taurę burgundiško vyno vilioja labiau nei žaliųjų grūdų sulčių kokteilis. Saldūs vaisiai gardūs, bet ranka vis tiek pirmiau siekia šokolado gabalėlio. Gera žinia – ir „nesveikuose“ produktuose yra žmogaus organizmui naudingų medžiagų.
Informacijos, ką ir kodėl valgyti ar nevalgyti, be galo daug, sensacingų faktų nuolat atskleidžia mokslininkų tyrimai. Bet susisteminti tiek informacijos ir pasidaryti išvadas sunku, o ir laiko parduotuvėje ar restorane svarstyti, kas naudingiau organizmui, retas turi.
Dietologai pažymi, kad sveikai maitintis žmonėms dabar per daug sudėtinga.
„Mes taip skubame, kad vien tik valgyti sau negali leisti – kramsnodami žmonės atlieka begalę darbų: skaito, rašo elektroninius laiškus, kalba telefonu. Valgymas mums trukdo“, – sako Davidas Grotto, Amerikos dietologų asociacijos atstovas.
Elisa Zied, knygos „Tai, ką aš galiu valgyti?“ autorė, teigia, kad žmones nauji tyrimų rezultatai ir pranešimai, kas naudinga jų organizmui, o kas – ne, tik erzina ir dar labiau klaidina. Paprastai, sako ji, žmonės nori išgirsti konkretų patarimą, ką valgyti.
Jau išmokome, kad saldumynuose ir gazuotuose vaisvandeniuose daug cukraus, bet ne visi žino, kad jo gausu ir neriebiuose (kaip rašoma etiketėse) jogurtuose, salotų padažuose.
Interneto svetainė www.forbes.com, pasikonsultavusi su specialistais, pateikia sąrašą nelabai sveikų produktų, kurių sudėtyje yra naudingų medžiagų.
Malonumas, patiriamas valgant šokoladą, gali sumažinti stresą sukeliančio hormono kortizono kiekį. Juodasis šokoladas sumažina kraujo spaudimą, o nauji tyrimai rodo, kad pieniškas šokoladas sustiprina smegenų funkcijas.
Alyvuogių ir saulėgrąžų aliejuje yra vitamino E, kuris yra geras antioksidantas, saugantis nuo širdies ligų ir būtinas sveikai odai.
Riešutai buvo „nurašyti“, nes juose gausu riebalų. Bet juose yra ir daug proteinų. Lazdyno riešutuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, naudingų širdies veiklai.
Nauji tyrimai rodo, kad kava sumažina II tipo diabeto ir Parkinsono ligos, širdies smūgių pavojų. Cukrus ir pienas sumažiną jos teigiamą poveikį, bet, kita vertus, pienas yra kalcio ir vitamino D šaltinis.
Dietologai tikina, jog juodą kavą gerti geriausiai. Daugelis arbatos rūšių – juoda, žalioji, baltoji – gali apsaugoti nuo vėžio ir sumažinti Alzhaimerio bei širdies ligų pavojų. Kuo stipresnė arbata – tuo didesnė nauda. Kaip ir su kava, dietologai pataria vengti priedų.
Prieskoniai ne tik pagardina maistą. Pvz., cinamonas sumažina gliukozės kiekį kraujyje. Ilgoji ciberžolė, vienas iš aštriųjų prieskonių mišinių ingredientų, sumažina skausmus sergantiems artritu.
Bet nepamirškite saiko.
Parengė Daiva Sutkutė
„Verslo žinios“, 2007 03 09
Interneto archyvo nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>