Daugelis niekada nesusimąsto, iš kur atkeliavo vienas ar kitas išradimas. Kai kurie yra tiesiog priskiriami mūsų technologinių naujovių amžiui, nors iš tikrųjų jų prototipai gali būti sukurti dar prieš mūsų erą. Deramą pagarbą protėviams reikėtų atiduoti ir vyno srityje.
Paimkime bet kokią vynų klasifikacijos sistemą, pavyzdžiui, prancūzų appellation contrôlée, kuri yra išties sudėtinga. Ji apibūdina vynuogynų regioną, naudojamas vynuogių rūšis, vynuogyno auginimo tipą, našumo rodiklius, galiausiai – vyno gaminimo technikas. Visa tai daroma norint užtikrinti aukščiausią gėrimo kokybę. Didžiuodamiesi tokiomis sudėtingomis, rafinuotomis sistemomis, dažniausiai esame linkę nuvertinti ankstesnių kartų pasiekimus.
Kokius vynus gėrė mūsų protėviai? Turbūt nelabai gerus, nes nežinojo fermentacijos pagrindų, nemokėjo kontroliuoti pagrindinių gėrimo gamybos procesų, o produktų konservavimo ir laikymo žinios išvis turėjo būti menkos. Tad Senovės Graikijoje vynai buvo saugomi amforose (amfora – senovinis indas siaurėjančiu kakleliu, dviem auselėm, naudojamas vyno ir aliejaus laikymui), prisigėrusiose sakų, o tai yra retsinos atsiradimo priežastis. Retsina yra graikiškas vynas, turintis sakų prieskonį. Būtent toks senovės įsivaizdavimas vyrauja daugelyje aprašymų.
Tiesa yra šiek tiek kitokia, bent jau kalbant apie Senovės Egiptą. Panašiai kaip ir šumerai ar asirai, egiptiečiai daugiausia gėrė alų. Vynas tais laikais buvo brangus gėrimas, skirtas labiau visuomenės elitui, o jo gamyba buvo reguliuojama specialių taisyklių. Daugybė freskų, rastų faraonų kapavietėse, Tebuose, leidžia mums aiškiau suprasti, kaip vynas buvo gaminamas, transportuojamas ir saugomas Senovės Egipte. Dėl šių išsamių iliustracijų, kurios labai tiksliai perteikia vyno gamybos eigą, be jokių sunkumų galėtume „atgaminti“ senovinius egiptietiškus vynus. Vienintelis sunkumas, kuris kiltų norint tai padaryti, yra tinkamos vynuogių rūšies suradimas.
Nors kasdienis egiptiečių pamėgtas gėrimas buvo alus, turtingiausi egiptiečiai neįsivaizdavo savo gyvenimo be vyno. Todėl jie visada pasiimdavo šio gėrimo atsargų į kelionę, taip pat ir į paskutinę. 1922 metais atidarytame Tutanchamono kape rasta keliasdešimt vyno amforų. Deja, vynas jose iki mūsų laikų neišliko, vėlgi užrašai ant šių vyno saugojimui skirtų indų pasirodė labai dominantys. Ant 26 amforų buvo uždėtos savotiškos etiketės, kurios apibūdino indo turinį. Septynios amforos buvo iš nuosavų faraono vyno atsargų, o likusios šešiolika pagamintos vietovėje Aten pavadinimu. Iš užrašų aiškėja, kad visi vynuogynai plytėjo „prie vakarinės upės“. Taip vadinta viena iš Nilo atšakų. Šis regionas buvo laikomas vienu geriausių vynuogynams augti. Dalis indų turėjo ir užrašus, apibūdinančius, kurių metų tai buvo vynas. Kiti buvo pažymėti Sdh simboliu, kuris turbūt reiškė jaunas arba šviežias. Beveik kiekviena amfora turėjo vyndario, kuris buvo atsakingas už vyno gamybos procesą, parašą.
Vienas iš tokių vyndarių buvo žmogus pavarde Kha. Jis sukūrė penkis vynus iš rastų faraono atsargų ir vieną iš Aten vynuogynų. Argi kaip ir mūsų laikais talentingas vynų gamybos meistras prižiūrėjo vyno gamybą keliose vietose iš karto? Negi tai pirmasis istorijoje skaidantis vyndarys? Deja, to niekada nebesužinosime. Tai slepia istorijos šydas.
Pagal winomania.pl parengė Elena Germanovič
bertur.pl; kurdesz.pl nuotr.
Meniu.lt informacija