Prieš porą savaičių vilniškis „Vyno klubas“ surengė kolekcinių Bordo vynų degustaciją. Sykiu tai buvo gera proga pasišnekėti apie investicijas į vyną. Pirmasis investicijų etapas prasideda per Bordo regione kasmet balandžio pradžioje vykstančius en primeur vyno ragavimus.
Apie šį tradicinį renginį „VŽ Savaitgaliui“ pasakojo jame dalyvavęs Arūnas Starkus, vyno žinovas, „Vyno klubo“ bendrasavininkis bei „Vyno žurnalo“ redaktorius. Pasaulyje, jo manymu, yra trys regionai – Bordo ir Burgundija Prancūzijoje bei Portas – Portugalijoje, į kurių vynus verta investuoti.
Istoriškai taip susiklostė, kad Bordo vyndariai, norėdami paspartinti pinigų judėjimą, savo vyną parduoda dar nepagamintą. Ilgainiui toks vynas, vadinamasis en primeur, tapo pasaulio kolekcininkų ir investuotojų taikiniu.
Maždaug iki XX a. vidurio vyno gamintojai vyno patys net neišpilstydavo – jį visą statinėmis supirkdavo negociantai, t. y. pirkliai didmenininkai, todėl išankstinis pardavimas buvo natūralus. Pavasariop, praėjusių metų derliaus vynui jau susifermentavus, po chateau, kitaip sakant, vyno ūkius, pradėdavo naršyti pirkliai, jie ragaudavo ir pirkdavo vynus. Tada gabendavo juos į Bordo miestą, kur brandindavo toliau, maišydavo, išpilstydavo į butelius. Ūkio indėlis į vyno gamybą pardavus jo statines baigdavosi.
Dabar viskas vyksta kiek kitaip: komunomis susivieniję gamintojai savo vynus suveža į vieną chateau. Balandžio pradžioje į šią savotišką mugę suvažiuoja vyno vertintojai ir pirkliai, jie ragauja, vertina vynus, vėliau perka juos, tačiau vynas ir toliau „gyvena“ ūkyje, kol ateina laikas išpilstyti jį į butelius.
Dauguma į en primeur vyną besitaikančių pirklių pasikliauja žurnalistų nuomone. Ne visų, žinoma. Tokių, kurių vertinimų paiso visi, yra keletas: tai Robertas Parkeris, Jamesas Sucklingas iš žurnalo „Wine Spectator“, „Financial Times“ vyno apžvalgininkė rašytoja Jancis Robinson. Atsiranda ir vis daugiau įtakingų vyno brokerių, kurių nuomonė taip pat svarbi, – iš Didžiosios Britanijos, žinoma, ir iš Prancūzijos. Brokerių, kitaip – tarpininkų namų, Bordo veikia apie 420, ir per artimiausius 2 mėn. jie supirks visą en primeur vyną. Vėliau jį parduos, išsyk gaudami didelį pelną. Toliau tas vynas vis brangs ir brangs, kartais – net kiekvieną mėnesį.
Beje, ne visi gali įsigyti tokio vyno, kokio užsimanę. Tarkime, „Chateau Margaux“ dirba tik su 14 tarpininkų. Likusieji tarpininkai šio ūkio vyno perka iš tų 14 pirmųjų.
Vyno klubas kolekcinį vyną pirko iš antrųjų tarpininkų. Beje, ir šių pasitikėjimą, sako p. Starkus, reikia pelnytis.
„Kad gautume tuos 24 „Chateau Margaux 2005“ butelius, turėjome parduoti daugybę kitų, ne tokių žymių ūkių vyno. Ir mūsų klientai juos išstvarstė, beliko pora butelių“, – pasakoja p. Starkus.
Kaip ant mielių
Be abejo, sutinka „VŽ Savaitgalio“ pašnekovas, priežastis parduoti nebaigtą gaminti vyną seniau buvo logiška, tačiau dabar ji gali atrodyti keistoka. Nepagaminto vyno ragavimas daug kam kelia įtarimų: vynas dar statinėse, juntama šiokia tokia būsimo stiliaus užuomazga, bet kas žino, kas su tuo vynu bus po poros metų.
„Tokie pardavimai turi neapibrėžtumo, ir juo vyndariai savotiškai prisidengia. Kai produktas jau gatavas, – paragavai ir aišku, blogas jis ar geras. O kai ragaujamas dar nepagamintas vynas, niekas nėra tikras, ar teisingai jį suprato. Žmonės, kurie užsiima tuo nuolat, puikiai suvokia ryšį tarp jauno vyno ir to, koks jis bus išpilstytas į butelius, bet naujokams – sunku“, – sako p. Starkus. Tačiau tai yra tradicija, ir vyndariai jos laikosi. Kita vertus, ji turi ir ekonominį pagrindą – per en primeur pardavimus pinigai už vyną surenkami bent 2 metais anksčiau.
Kad ir kaip būtų, en primeur vyno pardavimai prasidėjo prieš 2 savaites. Arūnas Starkus pasakoja, jog jų procedūra senoviška – užsakymus ūkiai priima tik faksu, esą taip lengviau nustatyti pirmenybę.
Pirmiausia skelbiami pigiųjų, 5-7 EUR kainuojančių vynų pardavimai. Gamintojai stebi, kaip jie perkami, ir suka galvas, kokia kaina šiemet reikės pardavinėti brangiųjų vyną, nes jo kaina kasmet skelbiama vis nauja. „Topiniai“ ūkiai - „Margaux“, „Lafite-Rothshchild“, „Latour“, „Haut Brion“, „Mounton-Rothshchild“, „Cheval Blanc“, „Ausone“, „Petrus“, „“D'Yquem“ – savo kainas paskelbs birželį.
„Vyno kainą nustato chateau. Gamintojai tikina, kad tarp jų nėra kartelinio susitarimo, bet žinoma, kad jie pasitaria“, – mano p. Starkus.
Vyno klubas en primeur vynus pradėjo pirkti nuo 2004 m derliaus. Už tų metų „Chateau Margaux“ butelį pirmieji tarpininkai mokėjo 80 EUR. Tai buvo pradinė kaina, per kelias dienas ji pašoko. Ūkiai neparduoda viso vyno iškart: paleidžia 5–10 dėžių, sustabdo prekybą, kitą dieną vėl paleidžia, tik kaina jau kita. Tas pats „Chateau Margaux“ ūkis 2005-ųjų derliaus vyno pradinę kainą paskelbė nei daug nei mažai – 400 EUR už butelį, t. y. 500% brangiau nei prieš metus. Pigiuosius, ne investicinius vynus, nuo 2004 iki 2005 m. ūkiai pabrangino apie 15%. „Kuo brangesnis vynas, tuo labiau pakyla jo kaina, – sako p. Starkus. – Mat jis gali būti saugomas, yra įdomesnis kaip investicija, kaip spekuliacijos objektas.“
Investuoti galima
2005 m. derliaus en primeur vynus, anot p. Starkaus, buvo galima pirkti negalvojant – visus iš eilės, o dabar jau reikia rinktis. 2006-ųjų derliaus vynai, nors kai kurie įvertinti labai gerai, tokie brangūs nebus, prognozuoja pašnekovas.
2005 m. en primeur vynas buvo parduodamas už tokią pat kainą, kiek tuo metu kainavo jau išlaikytas 2000 m. derliaus, beje, taip pat labai gero, vynas. Kai 2005-ųjų vynas kitų metų birželį jau buvo visas išgraibstytas, atsitiko neįtikėtinas dalykas: senesnių metų vynų kaina, ligi tol buvusi gana nuosaiki, taip pat ūgtelėjo, kartais iki 70%.
„Deja, 2006 m. nėra tokie geri, bet investiciniam žaidimui tinkamų vynų bus. 2006 m. vyno struktūra panašesnė ne į prastai pagarsėjusių 1997 metų, o į 1996 ar 2001-ųjų, – nesijaučia vynuogių neprinokimą indikuojančių aromatų, vyne pakanka taninų, rūgšties ir svarumo. Tai – klasikinis ilgaamžis Bordo klaretas. Gal, nusipirkus vyno dabar, reikės palaukti kitų gerų metų, kurie visą vyno rinką vėl truktels aukštyn,"– svarsto vyno ekspertas. Jo įsitikinimu, teisingai pasirinkti vynai niekada nepigs. Jie brangsta, tik skirtingai – vieni lėčiau, kiti greičiau. Svarbiausia – neskubėti jį parduodant.
Pašnekovas primena nesėkmingą pavyzdį, kaip po itin gero 1996 m. derliaus buvo paskelbta per aukšta 1997-ųjų derliaus kaina.
En primeur ragavimai rodė, kad vynas bus geras, bet po kelerių metų paaiškėjus, jog jis trumpaamžis, kainos krito. Įvyko krizė, nemažai pirklių bankrutavo.
„Bordo rinkoje viskas kaip biržoje, yra 400 pirkėjų ir keli šimtai pardavėjų, vyksta normali konkurencinė kova. Kaip jos pasekmė nusistovi teisinga, pusiausvyrą atspindinti kaina“, - sako p. Starkus. Todėl ne visais metais vyną reikia „prilaikyti“, kartais, kaip matyti, svarbu, kad kuo greičiau jį nupirktų. Tokia tad šimtametė kritimų ir kilimų istorija, ir kai įsitrauki, pradedi dalyvauti tuose „žaidimuose“, sunku atsilaikyti.
Štai „Vyno klubo“ parduotuvėje, sako „VŽ Savaitgalio“ pašnekovas, praėjusiais metais pirkėjas įsigijo senų derlių – 1982, 1989 m. – vyno už 30.000 Lt. Po 6 mėn. apskaičiavus jo „sandėlį“, paaiškėjo, jog kaina pakilo iki 60.000 Lt.
„Lengviau ragauti vyną dėl to tikrai nepasidaro, tačiau azarto daug“, – šypsosi p. Starkus.
Vyndariams labai svarbu, kaip bus įvertintas jų en primeur. Jie atlieka milžiniškus tyrimus, stengiasi įtikti pirmiesiems degustuotojams. Nes jei pirmieji vyną įvertins puikiai, jį pirks. Todėl kartais gali kilti įtarimų, jog vyndariai perdėm kruopščiai pasirengia en primeur ragavimams: atrenka statines su geriausiais vynais, kai kurie vyną dekantuoja.
Pasak p. Starkaus, įstatymas to nedraudžia, tačiau taip elgiantis apgaunamas pirkėjas. Juk vargu ar kuris nors pirkėjas, po 20 m. atkimšęs brangiai kainavusį butelį, pagalvos: apgavo, turėjo pardavinėti pigiau. 99% vartotojų nesupranta, kuo skiriasi vynas iš geresnės statinės nuo vyno iš blogesnės. Iš esmės visa tai – žaidimai profesionalams: kas geriau pateiks ir kas protingiau įvertins. Ir pirkimai vyksta aklai, tikint profesionalais.
Derliaus jėga
„Man tie ragavimai buvo gera pamoka suprasti, kas yra vadinamieji jauno vyno elegantiški taninai (fine tanins): lygindamas savo vertinimus su kartu degustavusių žymiausių pasaulio vyno ekspertų vertinimais, padariau išvadą: jei ragaujamas vynas, kaip sakoma, „sutraukia burną“, tai yra blogai, jam trūksta taurumo, elegantiškumo. Jo taninai nėra elegantiški (fine).
„Žalias“ vynas turi turėti kuo mažiau tų pastebimai sutraukiančių taninų, nes vėliau iš ąžuolo statinės jų gaus dar daugiau. Ir jei en primeur vynas yra toks, kad jo negali nuryti, tai kas su juo bus vėliau?“, – pasakoja p. Starkus. Tarp šiemet pašnekovo ragautų en primeur vynų buvo labai taniniškų, tarkim, Saint Emilion rajono vynus buvo sunku net degustuoti: jie atrodė tušti, be jokio vaisiškumo, dominavo taninai. Padorus buvo vos vienas kitas vynas.
Taigi – kodėl po šlovingojo 2005-ųjų derliaus, iš kurio pagaminti vynai aukštyn kojom apvertė visą vynų rinką, iš 2006 m. derliaus gamintas vynas žinovams ir investuotojams kelia abejonių?
Kaltas oras. Iš pradžių Bordo regione viskas klostėsi lyg ir gerai: labai karšta vasara, vėsus, bet nelietingas rugpjūtis. Vynuogės noko lėtai, kaupdamos puikius aromatus. Tačiau, anksti užėjus lietingam rudeniui, jose pasiliko palyginti daug rūgšties. Taninai gavosi gana stiprūs ir aštrūs, jie tiesiog nespėjo prinokti, o vynas pristigo idealaus balanso. Tai ne 2005-ųjų derliaus, kai vyndariams nieko nereikėjo daryti, tik nuskinti vynuoges ir spausti iš jų vyną. O pernai jau reikėjo pagalvoti, kaip elgtis: ar ilgiau palaikyti sunką ant odelių, kad ištrauktų daugiau taninų, ar trumpiau, bet tada vynas turės mažiau svorio, mažiau koncentracijos. Be abejo, daug kas priklausė nuo vyndario sugebėjimų. Nors žinoma, sako p. Starkus, en primeur vyną parduodančiuose ūkiuose nuo seno dirba labai stiprios komandos.
Arūnas Starkus per en primeur ragavimus degustavo 150 vynų.
Keleto iš jų vertinimus pateikiame:
En primeur vynai
Chateau Pichon Longueville Comtese de Lalande, 2006, Pauillac
Malonus prinokusių vaisių stilius. Labai geras balansas: raudoni vaisiai, vidutiniai plius taninai, vidutinė rūgštis, bet gaivus. Aviečių skonis. Truputį karsteli. 91 balas.
Chateau Margaux, 2006, Margaux
Ragaujant rūsyje stoja tyla, kaip per mišias. 90% 'Cab Sauv', tačiau taninų netipiškai nedaug. Vaisių ir saldžių prieskonių aromatas, bet labai ilgas. Vaisių skonis. Vidut. plius taninai, vidut. plius rūgštis, gera koncentracija ir nepertemptas. 95 balai.
Chateau Cos d'Estournel, 2006, Saint - Estaphe
Labai tamsus. Kepta mėsa su alyvuogėmis, džiovintomis vyšniomis, derva, juodųjų serbentų sultimis. Daug taninų, geras balansas, turi karstelėjančio aitrumo. Įspūdingas. Labai ilgas, malonus poskonis. 94 balai.
Chateau Eglise Clinet, 2006, Pomerol
Kvepia mėlynėmis ir gervuogėmis. Švarus ir intensyvus kvapas. Labai intensyvus burnoje, labai elegantiškas ir labai ilgas. Vaisiškas, staiga sušvelnėja. 93 balai.
Chateau Cheval Blanc, 2006, Saint Emilion GC
Tabako kvapas – vidutinio intensyvumo. Skiestumo pojūtis. Truputį juntamas pieno skonis. Nedaug rūgšties. Mėsos, tabako poskonis. 90 balų
Chateau Clerc Milon, 2006, Pauillac
Mėsos su juodosiomis uogomis aromatas. Aronijos skonis. Kompaktiškas vynas, kietokas. Gaivus kaip aronija. Gal kiek karsteli pabaigoje tabaku. 91 balas.
Chateau Figeac, 2006, Saint-Émilion GC
Raudonosios uogos, aromate – vyšnios, serbentai. Burnoje kompaktiškas, tvirtas, raudonųjų uogų stiliaus. Drausmingas, labai ilgas. Taninų daugiau nei vidutiniškai. 93 balai.
Beatričė Laurinavičienė
„Verslo žinios“, 2007 04 27
Interneto archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>