ES ruošiasi kovoti su antsvoriu

Ne kiekviena valstybė gali skirti pakankamai pinigų akcijoms, skirtoms kovai prieš antsvorį. Kai kurios moka piliečiams už numestus kilogramus (pavyzdžiui, vieno Italijos miestelio gyventojams), tačiau situaciją galima pagerinti ne švaistant biudžeto lėšas, o jas taupant.

Gyvenimo tempas vis greitėja, žmonės skuba ir stengiasi taupyti laiką. Dažnai parduotuvėse eiliniai vartotojai net neskaito, kas yra parašyta kitoje pakelio pusėje – vis kažkokios nesuprantamos lentelės ir skaičiai. Nebent žmonės, besilaikantys dietos ir kruopščiai skaičiuojantys kalorijas arba sveikos gyvensenos šalininkai, vis tik pasižiūri, kas parašyta „stebuklingose“ lentelėse, siekdami išvengti produktų su konservantais ar dirbtiniais dažikliais.

Iššifruoti informaciją etiketėje reikia laiko ir žinių, o taip pat aritmetinių sugebėjimų. Suaugęs žmogus dar gali išskaityti reikalingą informaciją, bet vaikai „lentelių“ nesupranta – gaivieji gėrimai, vaisvandeniai jiems atrodo tikrai geras pirkinys. Problema ta, kad visuomenė yra informuojama apie maisto ir gėrimų energetinę vertę, sudėtį, bet ši informacija pateikiama per sudėtingai.

Vis populiaresni tampa pusfabrikačiai ir greitasis maistas, skirtas skubantiems. Jame dažniausiai gausu riebalų ir cukraus – būtent šis derinys labiausiai tukina. Tačiau žmonės vėlgi neturi laiko gilintis į informaciją, į lenteles, kurios dažniausiai būna užslėptos kažkur greito maisto restorano kampe, o dar pasitaiko, kad tokių net nėra. Kilogramai auga, ir žmogus po kurio laiko susiduria su antsvorio problema, o ji tampa vis opesnė.

Statistiškai ES jau 27 procentai vyrų ir 38 procentai moterų kenčia nuo antsvorio. Tai ne tik estetinė, bet ir sveikatos problema. Kaip žinia, žmonės su „nereikalingais kilogramais“ dažnai susiduria su kraujotakos, kvėpavimo trakto ir kaulų ligomis. Tokių žmonių gydymui ES narės išleidžia apie 6 procentus biudžeto, skirto sveikatos ir medicinos išlaidoms.

Briuselis ruošiasi kovai su tokia beviltiška situacija. Ant kiekvieno fasuoto maisto produkto, taip pat saldainių, vietoj sudėtingų lentelių su skaičiais bus nupiešti lengvai įskaitomi simboliai, kurie informuos vartotoją, kiek cukraus, druskos ir riebalų įeina į jo sudėtį. Viena Švedijos eurodeputatė iš viešosios sveikatos komisijos komentavo, jog tai galima perteikti visiems suprantama forma – grafiniais ženklais, pavyzdžiui, cukraus kubeliais, riebalų šaukšteliais ir druskos žiupsneliais. Tokius paaiškinimus tikrai suprastų kiekvienas.

Žaliųjų frakcijos atstovė pateikia konkrečius skaičius: ant 1,5 litro „Coca-cola“ butelio būtų nupiešta net 10 kubelių cukraus, ant populiarių 250 gramų bulvių traškučių pakuotės – 10 šaukštelių riebalų, o ant jogurto, kuris, daugelio manymu, yra labai sveikas produktas – 8 kubeliai cukraus. Rekordus sumuštų mažos energetinių gėrimų skardinės – tektų pavaizduoti net 21 cukraus kubelį.

Europarlamento atstovai, norėdami įgyvendinti šią idėją, stengiasi paveikti ES sveikatos komisarą, kuris prižiūri projektus, reguliuojančius maisto žymėjimus. Tada projektas pasiektų Europarlamentą. Neišvengiamai komisijai tektų kovoti su maisto gamintojų lobistais, ypač bulvių traškučių ir batonėlių kompanijų. Joms pasikeitusi situacija būtų nepalankiausia – prarasta nemenka pelno dalis. Po truputį aiškėja, kad vis tik bus rastas kompromisas ir informacija bus pateikta šviesoforo spalvomis: žalia spalva bus pažymėti sveiki produktai, raudona tie, kurių nerekomenduojama valgyti dažniau nei kartą per savaitę, o geltona – tokie, kuriuos siūloma valgyti ne dažniau, nei kartą per dieną.

Kovoje su antsvoriu pirmauja britai – mokyklose vaikams draudžiama pardavinėti nesveiką maistą. Nuo sausio įsigaliojo įstatymas, draudžiantis nesveikų produktų gamintojams sieti savo produkciją su „gera sveikata“. Kiti produktai pradėti žymėti šviesoforo spalvomis – žalia žymimi sveiki, geltona – vidutiniškai maistingi, raudona – riebiausi ir nesveiki.

Elena Germanovič
Šaltinis: onet.pl
Nuotrauka: mg.dailymail.co.uk
Meniu.lt informacija