Ekspertų budrumą Šiaurės Italijoje slopino galinga vyno aplinkos dvasia
„Pažinti vynus galima tik keliaujant“, - tikina vynų žinovas, Vyno klubo Vilniuje įkūrėjas Arūnas Starkus. Klubo nariai ir vyno mėgėjai šiemet išvykose studijavo Vokietijos ir Prancūzijos vynų žemėlapį, o rugpjūtį aplankė aštuoniolika Šiaurės Italijos vyninių.
Pirmiausia - vyno „ grietinėlė“
Manantieji, kad vyninių lankymas Italijoje – romantiškas pasivažinėjimas po pilis, klysta. Pasak A.Starkaus, vynininkai Šiaurės Italijoje gyvena ūkiuose, kurių ne vieno pastatai toli gražu neprimena senovinių pilių. Dauguma vyninių - besiplečiančios kompanijos. Jų teritorijose kyla šiuolaikiniai statiniai.
Pasaulinio garso vynų gamybos tradicijos Italijoje nėra tokios gilios kaip Prancūzijoje, kur joms - daugiau nei pusantro šimto metų. Vynus ant aukščiausio kokybės laiptelio pakylėję Italijos vyndariai revoliucionieriai tebėra gyvi ar išėję Anapilin visai neseniai. Labiausiai garbinami itališki vynai gaminami būtent turtingoje ir ekonomiškai geriausiai išsivysčiusioje šalies Šiaurėje bei Toskanos srityje. „Tai sąlyginai jaunas kokybiško vyno kraštas, todėl stebuklų, susijusių su senove, lankantis vyninėse tikėtis neverta“, - sako A.Starkus.
Vyno klubo nariams Italijoje rūpėjo tie regionai, kurių vynai Lietuvoje atstovaujami prasčiausiai. Išvykose nesiekta aplankyti kuo daugiau vyninių. Daug svarbesnė vyno žinovams buvo galimybė keliaujant įsigilinti ir susidaryti nuomonę apie vieno ar kito regiono vynų ypatybes.
„Keliones planuojame taip, kad aprėptume visą spektrą įvairios kokybės vynų. Žinoma, visuomet norime išmėginti geriausiųjų, kuriems vyndariai atiduoda visą širdį ir sugebėjimus. Nes tik ragaudamas geriausią produktą, gali suvokti, kur glūdi regiono specifika. Lietuvoje dažnai to paties gamintojo ir pavadinimo vynas parduodamas žemiausios kategorijos, - aiškina A. Starkus. - Tačiau susipažinę su vyno „grietinėlės“ ypatybėmis, mėginome ir gana aukštos kokybės, bet pigesnių vynų, skirtų masiniam vartojimui“.
Būtini „namų darbai“
Kelionei klubo vadovai pradeda rengtis prieš mėnesį. Ilgesnis laiko limitas reikalingas išsiuntinėti vyndariams elektroninius laiškus ir sulaukti atsakymų. Taip pat - rasti vietų nakvynei.
Vyno klubo maršrutas veda tik pas tuos vyndarius, su kuriais susitariama dėl vizito. Užklupti vynininkus iš anksto nepranešus nepatartina. Ypač mažose vyninėse, kur lankytojams priimti atskiro darbuotojo paprastai nebūna.
Garsiausius regionų vynininkus Vyno klubo organizatoriai randa pagal vyno žinynus, kuriuose skelbiami vynų gamintojų reitingai. Susiorientuoti Italijos vynų žemėlapyje kelionės rengėjams taip pat padėjo Danijoje gyvenančio itališkų vynų magistro Tomo Ilkjaerio patarimai.
Italijos, atkreipė dėmesį Starkus, vynų ūkiuose vykstančios degustacijos nėra toks komercinis reiškinys kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje, kur už apsilankymą grupės moka pagal nustatytus įkainius. Žinodami, kad priima vyno ekspertus, kurių nuomonė gali būti svari būsimiems importuotojams, italai iš lietuvių pinigų nereikalavo. Dažnai tokius svečius pasitikdavo patys vyninių šeimininkai.
Siekiantys koncentruotos pažinties su vieno ar kito regiono vynais, gali lankyti ir vynininkų organizacijų - konsorciumų būstines. Jose paprastai būna vynoteka, kur pristatomi konsorciumo narių vynai. Tačiau jų degustacija mokama. Viena vyno taurė gali kainuoti ir 1,5 EUR. Dykai būstinėse galima įsigyti regiono žemėlapių su vyninių nuorodomis, informacinių lankstinukų. Koncorciumai paprastai samdo darbuotoją, kuris skirs dėmesio net atsitiktiniams keliautojams, norintiems paragauti ar pirkti vyno.
„Priimdamos lankytojus, šios organizacijos perima dalį vynininkų rūpesčio, tačiau koncorciumas - it parduotuvė. Ten nepajusi vyninės dvasios, niekas tau neparodys vyno rūsio, neužsimegs joks šiltesnis bendravimas“, - lygina A.Starkus.
Pasak jo, patalpas lankytojams priimti ir degustacijoms rengti turi beveik visos vyno daryklos. Tik laiko atvykėliams jose randama ne visuomet.
Per derliaus nuėmimą geriau nesimaišyti
Ne pats tinkamiausias laikas vyninėms lankyti - rugpjūtis, kai italai atostogauja. Tačiau, A.Starkaus žodžiais, dar blogiau pataikyti čia per derliaus nuėmimo piką - nuo rugsėjo vidurio iki lapkričiui įpusėjus. Paradoksas, kaip tik tuo metu vyninėse sukiojasi daugiausia turistų, tačiau patys vyndariai dėl to tikrai nesijaučia laimingi.
Užklupti vynininkus nepalankiu metu atvykėliams iš Lietuvos teko tik vienoje vietoje. Vynuogių rinkimas rugpjūtį jau buvo prasidėjęs Lombardijos srityje, Frančekortos vietovėje, kur gaminamas tokio pavadinimo Italijos „šampanas“ - geriausias šalyje putojantis vynas.
Lietuvius šiame ūkyje priėmė rinkodaros darbuotoja. Tačiau jiems teko pamatyti ir iš vynuogynų grįžtančius šeimininką, rūsio meistrą bei talkininkus. Jų veidai bylojo, jog darbuotoja su svečiais prasideda tikrai ne laiku.
Labiausiai svečiai šiuo periodu nepageidautini mažose kompanijose, kur kiekvienam rūpi tik darbymetis. Tikėtis deramo priėmimo per derliaus dorojimą galima nebent didesnėse vyninėse.
It fantastikos knygoje
Po keletą kartų per metus vyno šalis lankančio A.Starkaus teigimu, atvykėlius iš svetur vynininkai itin retai vedasi į vynuogynų plantacijas. Tačiau būtent tuo buvo įstabus Vyno klubo narių vizitas Italijos Pietų Tirolyje, Alto Adidžės srityje, Kristiano Platerio vyninėje.
Atsidūrę vynuogynuose lietuviai paragavo bent 10 rūšių vynuogių ir tik po to buvo vaišinami iš jų pagamintu vynu. „Turėjome galimybę pajusti ryšį tarp uogos ir gėrimo, suvokti, kokia transformacija įvyko, kol vynuogė tapo vynu“, - prisimena A.Starkus.
Alto Adidžės vynuogynai atvykėlius sudomino ir originaliu auginimo būdu. Iki šiol vynuogynams raizgytis čia statomos pavėsinių (pergolių) konstrukcijos. Beje, būtent Pietų Tirolyje, pasak Vynų klubo steigėjo, gaminami vieni geriausių Italijoje baltųjų vynų.
Venecijos regiono Valpolicelos apylinkėse esančioje Trabučio vyninėje lietuviai pasijuto it fantastikos knygos herojai. Toks jausmas juos apėmė lankantis kalne įrengtuose vyno rūsiuose. Keliais aukštais išdėstytos modernios salės pribloškė milžiniška didybe.
Ieškantiems romantinio peizažo, anot A.Starkaus, verta atsidurti Pjemonto regione, kur dėl įstabaus gamtovaizdžio nuolat galima jausti pakilią šventišką atmosferą. Vyno klubo nariai čia atrado vieną geriausių regiono vynų - švelnaus, aksominio skonio „moterišku“ vynu vadinamą „Barberą“. Jo turime ir Lietuvoje, tačiau šios rūšies vyno įvaizdžiui pas mus pakenkė parduodami toli gražu ne pačios aukščiausios kokybės tokio pavadinimo vynai.
Įdomūs ir galintys turėti perspektyvą mūsų šalyje keliautojams pasirodė ir lengvi, mažos alkoholio koncentracijos putojantys itališki vynai, gaminami Venecijos ir Pjemonto regionuose.
Keturias, penkias, dešimt rūšių - tiek tipiškų vynų galima rasti skirtinguose Šiaurės Italijos regionuose, kur net mažame vyno ūkyje kartais gaminama iki 20 rūšių vynų.
„Šiaurės Italijos vynų įvairovė ir kiekvieno vyndario pastangos juos ištobulinti tiesiog pritrenkia. Vertindamas vynus jų gamybos vietoje negali išlikti visiškai objektyvus, vyno žinovo budrumą prislopina galingas dvasinis vyno aplinkos užtaisas“, - prisimena A.Starkus.
Studijuoti vynų - į restoranus
Dar vienas būdas pažinti Italijos regionų vynus - užsukti į vietos restoranus. Kokie iš jų geriausi, taip pat sufleruoja kelionių žinynai.
A.Starkaus teigimu, dauguma Italijoje aplankytų restoranų nesiekia turėti žinomiausių šalies vynų, tačiau juose siūlomų vynų asortimentas puikiai reprezentuoja aplinkui esančių vyninių produkciją.
Išsirinkti tinkamą vyną restoranuose padeda čia dirbantys someljė. Be to, vyno mėgėjams palankus ir vos 50 procentų siekiantis šių gėrimų antkainis.
Tiems, kurie Šiaurės Italijoje pasiilgs lietuviškos virtuvės, A.Starkus siūlo išmėginti iš virtų bulvių ir varškės ruošiamus gnočius, kurie primena mūsų verdamus „ežiukus“.
Daugelyje itališkų restoranų siūlomi kieti pyragai su razinomis ir riešutais, kurie kreminius saldumynus mėgstantiems lietuviams gali pasirodyti per sprangūs. Tačiau prie šių pyragų Italijoje būtinai pasiūlys desertinių vynų, kurie mūsų restoranuose - taip pat retenybė.
Asmeninio albumo nuotr.
Ramunė Žukauskienė
„Laisvalaiko“ informacija:
http://laisvalaikis.meniu.lt
