Ekologiškų produktų rinkos naujienos

Plastikinis įpakavimas teršia maistą?..
Dauguma maistui naudojamų plastikinių pakuočių šiuo metu gaminamos su įvairiais cheminiais priedais, „pagerinančiais“ plastiko savybes tam, kad pakuotė būtų lanksti ir stipri. Geroji pusė: plastikinės pakuotės apsaugo maistą nuo aplinkos poveikio, šviesos, yra pigios ir greitai pagaminamos. Blogoji: dedami priedai dažnai yra nestabilūs, dažnai išsiskiriantys iš pakuotės ir susigeriantys į maistą.

Vokietijoje buvo atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti, kiek įvairūs priedai yra kenksmingi žmogaus organizmui. Buvo ištirta, kad mažiausiai 12% tiriamųjų tam tikrų priedų dozės organizme viršijo Europos Sąjungos mokslinio komiteto užterštumui nustatytas maksimalias normas, ir 31% turėjo didesnes dozes, nei rekomenduoja JAV aplinkos apsaugos agentūra.

Kol nėra tinkamai iškeltas klausimas apie maisto užteršimą per pakuotę, nėra galutinai ištirta, kaip šis reiškinys veikia žmogaus sveikatą. Tačiau tokio pavojaus įrodymų (darant tyrimus su gyvūnais ir kai kuriais atvejais su žmonėmis) daugėja.

Kaip sumažinti plastikinių priedų patekimą į jūsų organizmą:
• Pirkti maistą neįpakuotą, arba stikliniame inde ar popieriniame pakelyje;
• Nepirkti riebių, aliejingų produktų plastiko pakuotėse, kadangi į riebų produktą vyksta greitesnis plastiko priedų praskverbimas;
• Greitai suvartokite produktus su skardiniais įpakavimais, kadangi iš vidaus jie būna padengti plastikais;
• Nenaudoti, išpilti aliejų iš konservuotų žuvų produktų;
• Vengti naudoti plastikinius maišelius parduotuvėse, turguose, kur būna jų tiesioginis kontaktas su maistu;
• Nenaudoti plastikinių indų, pakuočių mikrobanginėse.

Ekologiško maisto rinka Čekijoje
Jau 2005 metais čekai išleido daugiau nei 12 milijonų eurų ekologiškiems maisto produktams. Per ateinančius penkerius metus tikimasi didelio augimo – iki 46 mln. eurų 2011 m.

Neseniai žemės ūkio ministerijos atlikta apklausa parodė, kad maždaug 33 % čekų vartotojų perka produktus, pažymėtus BIO etikete. Maždaug 50% čekų tokių produktų visai nežino. Dauguma apklaustųjų tvirtino, kad neperka ekologiškų produktų, nes vietiniai prekių ženklai yra labai „stiprūs“ ir juos nustumia į šalį, be to, ekologiškų produktų kainos yra didelės (jos nuo 40 iki 350% didesnės nei ekologiškais nepripažintų produktų). Statistika rodo, kad ekologiški produktai Čekijoje užima apie 1% visos maisto produktų rinkos.

Pasak „Green Marketing“ agentūros, čekų ekologiško maisto rinka yra pajėgi ateinančius penkerius metus augti kasmet po 40%. Gamintojų ir reklamos agentūrų užduotis – priversti vartotojus suvokti, kad didesnė kaina yra verta produkto vertės. „Green marketing“ siekia reklamuoti ekologiškus maisto produktus savo kampanijose – koncentruodamiesi į jaunas moteris, moteris su vaikais, parodydami produktų privalumus sveikatai ir gamtai.

Palyginus su kitomis centrinės Europos valstybėmis, Čekijoje ekologiškų maisto produktų rinka yra pažengusi toli. Lenkija turi didesnę rinką, tačiau daugiau nei 4 kartus didesnę žmonių populiaciją. Vengrijos rinka mažesnė, tačiau ekologiško maisto produkcijos industrija labiau išvystyta dėl ankstesnio starto, be to, ši šalis intensyviai dirba su užsieniu – net 95 % savo produkcijos eksportuoja į Vakarų Europą.

Maskvoje atidarytas pirmasis ekologinis prekybos centras
Ekologinis prekybos centras „Grunwald“ Maskvoje buvo itin lauktas. Jis 2006 m. rugsėjį duris
atvėrė vienoje mėgstamiausių susibūrimo vietų Maskvoje, šalia greitkelio „Roublevskaya”. Parduotuvės vieta gerai apgalvota – šiame kvartale gyvena žmonės, gaunantys aukštas pajamas.

1530 m2 užimanti parduotuvė padaryta iš ekologinių medžiagų – natūralaus medžio. Čia įrengta
speciali kepykla, konditerija, kavinė, prekybos patalpos ir ypač daug vietos produktų laikymui – įranga su skirtinga temperatūra, kad produktai visada būtų švieži.

Nuo pat atidarymo Rusijos „Grunwald“ pasiekiamos didesnės apyvartos negu analogiškuose šio tinklo centruose kitose valstybėse.

„Grunwald” produktų asortimentas siekia per 2000 sertifikuotų ekologiškų produktų. Čia galima rasti visų reikalingų prekių: kosmetikos, buitinių prekių, maisto produktų ir pan.

97% produktų į prekybos centrą atkeliauja iš Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos. Likusią dalį – tokius produktus, kurių galiojimo laikas itin trumpas arba atvežimas iš kitų šalių sudėtingas – tiekia patys Rusijos ūkiai. Prekybos centro darbuotojai turi būti išėję specialius kursus ir išlaikę egzaminą. Pirkėjai vidutiniškai išleidžia po 150-200 eurų.

Naujausi ekologinės žuvininkystės tyrimai Danijoje
Danijoje sparčiai atliekami ekologinės žuvininkystės tyrimai, norint išspręsti šios ūkio šakos problemas ir suvienodinti jai keliamus reikalavimus su Europos Sąjungos normomis.

Žuvininkystė pagal ekologinius principus Danijoje buvo pradėta vystyti 2001 metais. Oficialūs reikalavimai ir nuostatos ekologinei žuvininkystei buvo priimti ir įsigaliojo nuo 2004 metų. 2005 m. į parduotuvę pateko pirmasis daniškas vaivorykštinis upėtakis su specialia ekologiško produkto etikete. Dabartinis ekologiškų upėtakių, užaugintų šviežiame vandenyje, produkcijos kiekis tesudaro 0,3% visos Danijos upėtakių produkcijos. Ekologišką maistą nurodanti
etiketė garantuoja, kad žuvis buvo užauginta griežtai apibrėžtomis ir kontroliuojamomis aplinkos sąlygomis. Vieni svarbiausių reikalavimų ekologiškai žuvininkystei Danijoje yra:

• Pagerintas deguonies kiekis vandenyje;
• Veterinarų apžiūra bent dukart per metus;
• Ribotas chemikalų naudojimas;
• Skiepai nuo kai kurių ligų;
• Jokių dirbtinių dažiklių maiste;
• Danijos ekologiškos žuvininkystės produkcija yra kontroliuojama vyriausybės organizacijų, o ne privačių kompanijų, kaip kitose ES šalyse; Tačiau dėl tokių griežtų Danijos įstatymų skirtingose ES šalyse susidaro skirtingos konkurencinės sąlygos. Todėl bendra ES direktyva
turėtų suvienodinti sąlygas, produkcijos kaštus ir garantuoti ekologinės žuvininkystės išliekamumą.

Leidinio „Ozonas“ informacija