Egzotiškas Bulgarijos įdomybes paįvairina grobikiškos rinkliavos

Atostogos Bulgarijos kurortuose – puiki proga pažinti vieną seniausių Europoje bulgarų civilizacijos palikimą ir gamtines šalies įdomybes. Važinėjant po pajūrio apylinkes galima atsidurti prieš milijonus metų plytėjusios jūros dugne, siaurose buvusio miesto-valstybės gatvelėse ar prie upės, kurioje veisiasi gyvatės ir vėžliai. Tiesa, vakarietiško lygio paslaugų prie lankomų objektų verčiau nesitikėti. Paįvairinti internacionalinį, kurortų įspūdį smagu ir vakare atokiame nacionaliniame kaime.

Turistinė literatūra – deficitas
380 kilometrų nusidriekusia Bulgarijos Juodosios jūros pakrante vingiuojantis kelias yra pakankamai geros kokybės, kad nežinodamas vietos gyventojų vairavimo manierų rizikuotum sėstis prie naujitelaičio išnuomoto automobilio vairo. Bulgarai kelyje elgiasi gana padoriai. Tik svarbu išgirdus pratisą automobilio signalą laiku pasitraukti iš kelio pasiutusiems greičio mėgėjams.

Kurortuose automobilių nuomos punktų galybė ir mašinos čia siūlomos nuo 25 eurų už 12 valandų. Tačiau toks pigumas apgaulingas – į kainą nebūna įskaičiuotas kasko draudimas. Vienur nereikalaujama piniginio užstato (apie 200 EUR), užtat prašoma palikti asmens dokumentą, o tai Bulgarijoje apskritai nepatartina. Šių eilučių autorei patraukliausias būdas pasirodė nuomotis automobilį tarpininkaujant Lietuvos kelionių organizatorių atstovams. Tuomet nereikia nei užstato, nei dokumentų. Pirmąkart tai atsiėjo 55 EUR. Antrąsyk ten pat nuomojantis buvo paprašyta 45 EUR.

Pigiausias būdas keliauti per pajūrio miestelius – vietos autobusais. Vienintelis nepatogumas – jie dažnai važinėja sausakimši. Tarp miestelių kursuoja ir vadinamųjų dušmanų mikroautobusiukai. Apie 40 km atstumu jie veža už 5 levus (8,5 Lt), informuoja apie miestelių įdomybes ir savo ekipažo atvažiuoja pasiimti į sutartą vietą sutartu laiku.

Automobilių nuomotojai dienai paskolins ir žemėlapį, o norint jį įsigyti patiems, svarbu nepirkti iš pirmo gatvės prekeivio. Jie parduoda prekybos centruose pirktus žemėlapius ir prašo už juos keliskart daugiau. Padori turistinė literatūra kurortuose, kur klesti tik gatvės prekyba, – deficitinė prekė. Todėl vietos kelionių agentūros darbuotojas už 2002 metais išleistą vadovą po Bulgariją gali pageidauti ir 15 EUR.

Užsieniečiams keliskart brangiau
Kadaise Bulgarijos pasididžiavimu laikyta Varna gali nuvilti. Pakaks ir tų vaizdų, kuriuos tenka matyti važiuojant per miestą iš oro uosto į kurortus: apšiurę daugiaaukščiai, sovietinių laikų krautuvėlės ir visur galybės šiukšlių. Mieste esantis delfinariumas prastesnis nei lietuviškas, o istorine garsenybe – romėnų termų liekanomis miesto centre – turistai gali pasigrožėti tik pro tvoros plyšius, nes aplink vyksta gyvenamųjų namų statybos.

Įdomybių verčiau paieškoti miesto prieigose. Pobitite Kamini – ši UNESCO saugoma vietovė žymima net šalies žemėlapiuose. Kelių hektarų teritorijoje stūkso įvairių pavidalų tuščiavidurės akmeninės kolonos, primenančios antikos miestų palikimą ar Mėnulio paviršių. Įvairiais istorijos laikotarpiais čia buvo skirtingų tikėjimų kulto vieta, o pagal paskutinę hipotezę – šioje vietoje prieš 50 mln. metų plytėjo jūra, ertmes kolonose pragraužė iš dugno kildavusios metano dujos. Teritorija nėra aptverta, informacinių stendų taip pat nematyti, bet bilietus (4 Lv – 6,8 Lt) įsigyti reikia. Apie objektą šiek tiek papasakoja kasininkas, o lankstinukai kainuoja brangiau už įėjimą. Nors greta neva įrengta automobilių aikštelė, kasininkas įspėja apie galimas vagystes ir prašo mašiną palikti jam matomoje vietoje.

Bulgarija – istorinių vienuolynų šalis. Dviejų iš jų pėdsakai veda į pajūrį. Į šiaurę nuo Varnos galima aptikti didingą kabančią uolą, kurioje XII amžiuje buvo įkurtas Aladžos vienuolynas. Pakilus laipteliais galima išvysti kadaise buvusias celių ir apeiginių vietų nišas. Greta veikia nedidelis muziejus, kurio patalpos daugiau naudojamos kaip meno kūrinių galerija, o istorinė ekspozicija labai skurdi, todėl nelabai aišku, už ką tenka mokėti 6 Lv (10,2 Lt).

Dar šiauriau pavažiuoti bulgarai rekomenduoja augmenijos mėgėjams. Balčiko pajūryje galima apžiūrėti buvusio Rumunijos karalienės Marijos dvaro kompleksą (XX a. pradžia) ir neva didžiausią Balkanų šalyse botanikos sodą, kurio pasididžiavimas – bene turtingiausia Europoje po atviru dangumi auganti kaktusų kolekcija. Parkas su terasomis, pavėsinėmis, įdomiausių augalų alėjomis ir marmuriniu karalienės sostu su nuostabiu vaizdu į jūrą vertas dėmesio. Tačiau dvaras paverstas antikvariato ir suvenyrų parduotuve. Norintiems apžiūrėti visą kompleksą tenka atskirose kasose palikti po 5 Lv (8,5 Lt), o bulgarai moka tik po 1 Lv (1,7 Lt).

Jei užsispyrimas atves iki labiausiai į jūrą išsišovusio Bulgarijos kyšulio – Kaliakros, norintys pasigrožėti čia buvusios tvirtovės griuvėsiais arba bent jau uoliniais jūros skardžiais, įvažiavimo į kyšulį užkardos sargams turės palikti po 2 Lv (3,4 Lt). Tiesa, mašiną bus galima palikti nemokamai, taip pat nemokamai aplankyti po kabančia uola įrengtą istorijos muziejų. Po milžiniška kabančia uola veikia ir restoranas, ši vieta – bene romantiškiausia sutikti saulėlydį.

Geru oru pietiniame pajūrio regione įdomu leistis į 45 min. kelionę laiveliu į jūrą įtekančia Ropotamo upe. Šioje draustinyje esančioje upėje veisiasi vandens gyvatės, maži vandeniniai vėžliai, daugybė žuvų, o aplinkui gyvena galybė įvairiausių paukščių ir kanopinių žinduolių. Didžiausia tikimybė, kad plaukiant pavyks pamatyti bent 5 rūšis sparnuočių ir ant medžių išvartų poilsiaujančius vėžliukus. Įdomu, kad oficiali kelionės kaina niekur nenurodoma. Iš šių eilučių autorės už pramogą buvo paprašyta 20 Lv (34 Lt). Tačiau pakrantėje esanti atsiliepimų knyga, kupina piktų bulgariškų replikų, rodo, kad rinkliavos kartais šokteli ir iki 30 Lv (51 Lt).

Su šokiais ant žarijų
Istorijos pamokai ir unikaliems autentiškiems pajūrio senamiesčiams apžiūrėti galima rinktis du miestelius: Sozopolį ir UNESCO globojamą Nesebarą. Pastarajame mieste-valstybėje, viešpataujant graikams turėjusiame savus pinigus, galima pažinti 2600 metų siekiančią Europos istoriją. Mažame pusiasalyje, kurį su žemynu jungia siaura kelio juosta, buvo 41 šventykla. Iš jų geriau išlikę 11, kurios siekia V-XVII amžių. Unikalią miestelio atmosferą kuria siauros gatvytės, apstatytos tipiškais XVI-XIX a. nameliukais. Panašūs jie ir Sozopolyje, tik šiame mieste mažiau turistų ir jiems skirtos viską gožiančios prekybos turkiškais skudurais.

Tipišką bulgarišką svetingumą ir linksmybes pajusi tik kaime. Ir visai nesvarbu, kad dalyvauji turistams skirtoje atrakcijoje. Nacionaliniuose vakaruose, kurie rengiami restoranais po atviru dangumi paverstose kaimo sodybose, skamba tikra liaudiška muzika ir šoka tikri tautinių šokių virtuozai. Turistai čia pasitinkami su tikra atšaldyta rakija (uogų ar vaisių degtine), skanauja tradicinių valgių ir neribotais kiekiais geria namų vyną. Įšilusios publikos dar laukia ir karšta vakarėlio kulminacija – nestinarų tautelės atstovų šokis basomis ant liepsnojančių žarijų.

Jei susirenka slaviškų ir posovietinių šalių publika, vakarėliai baigiasi masine diskoteka. Jei vakariečiai, linksmybės užverda tik autobuse grįžtant į viešbučius. Perkant iš vietos agentūrų, tokių renginių kaina siekia 32-36 Lv (54-61 Lt), iš mūsų kelionių organizatorių – apie 54 Lv (91 Lt).

Ramunė Žukauskienė
Ramunės Žukauskienės nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija