Balio sala - vulkaninės kilmės, todėl visai nepanaši į Tailando salas su jų begaliniais smėlėtais paplūdimiais. Dauguma čionykščių krantų - statūs skardžiai. Turisrai upač mėgsta Balį - jiems čia pristatyta begalė viešbučių. Vieta, kur jų tankio didinti jau nebegalima, vadinama Auksiniu getu. Septintąjį dešimtmetį Vyriausybės lygiu buvopriimtas įstatymas, draudžiantis Balyje statyti aukštesnius nei kokoso palmės pastatus. Todėl saloje nerasi didesnių kaip 5 aukštų pastatų.
Pietiniame Balio krante paplūdimių smėlis šviesus, šiauriniame - juodas. Taip yra todėl, kad šiaurėje yra ugnikalnis, kurio pelenai pakeičia smėlio spalvą. O salos vidurys - vienas didelis ryžių laukas pramaišiui su miškais. Aplinkui išsibarstę nedideli kaimeliai, ir reikia pasakyti, kad Balyje nėra vargšų žmonių - tipišką valstiečio kiemą sudaro mažiausiai keturi statiniai ir nuosava šventykla. Ne be reikalo sakoma, kad Balis - 15 000 šventyklų sala.
Turistai dažnai apgyvendinami atskiruose namukuose su baseinu, kurį supa statulos fontanai. Tad pabudus ryte „savo“ viloje, išsimaudžius „savo“ baseine, nesunku pasijusti vietos dievuku. Šis įspūdis dar sustiprėja, kai pusryčiaujant pasigirsta dieviška muzika - tai groja
baliečiai, sėdintys netoliese su mažais liaudies instrumentais, panašiais į ksilofoną. Tik jo plokštelės padarytos iš bambuko. Melodija tokia atpalaiduojanti, kad taip ir norisi užmerkti akis ir tapti viena iš tų statulų. Ši muzika lydi visą laiką, kol keliauji po salą.
Kuo kvepia amatai
Daugybė salos gyventojų verčiasi ne sunkiu darbu, bet kūryba. Abipus kelio driekiasi nesibaigiančios virtinės įvairiausių dirbtuvių. Vieni raižo medį ar akmenį, kiti dažo audinius ar lipdo iš molio. Nedideli medžio ir keramikos dirbiniai eksportuojami, juos išperka užsieniečiai, o didžiulės raižytos durys ir akmens statulos skirtos vietinių reikmėms.
Viena salos pusė verčiasi kūryba, kita dirba ryžių laukuose. Klimato sąlygos čia geros, gyventojai nuima keturis ryžių derlius per metus. Na, o visi kiti sėdi po kokoso palmėmis ir žvelgdami į saulėlydį laukia, kol sunoks riešutai...
Pinigai
Į Balį geriausia vežtis dolerius stambiomis kupiūromis. Pinigus geriau keisti tam skirtuose punktuose. Bankuose imamas didelis komisinis mokestis, o keisti gatvėje kategoriškai nepatariama.
Turistai dažniausiai apgyvendinami atskiruose namukuose, o jų kiemeliuose yra didesni ar mažesni baseinai
Pagal užsienio spaudą
Nuotraukos iš www.brucebriscoe.com/ bali/rice.htm
