Avokadas. Ar jau ragavote „miško sviesto“?

Avokadas – galingas, iki 20 m aukščio užaugantis medis. Tarp stambių, tamsiai žalių, apie 20 cm ilgio lapų vos ne visus metus galima surasti iki kilogramo (vidutiniškai 0,3-0,6 kg) sveriančių kriaušės formos minkštų vaisių – kaulavaisių. Jų per metus subrendęs augalas gali užauginti 150-200 kg.

Lygi ar kiek gruoblėta plona vaisių dengianti odelė esti šviesiai ar tamsiai žalia, ruda ar net raudona. Gelsvai žalsvame minkštime slepiasi maždaug graikinio riešuto dydžio apvalus nevalgomas branduolys. Dėl unikalios vaisių sudėties avokadai šiuo metu auginami daugelyje šalių: Ispanijoje, Graikijoje, Viduržemio jūros pakrančių valstybėse, Izraelyje, Afrikos tropikų šalyse, Peru, Brazilijoje, Kalifornijoje ir kitur. Išvesta per 600 veislių, besiskiriančių tiek vaisių forma, tiek odelės spalva, tiek ir skoniu bei minkštimo konsistencija.

Kada avokadus tinka vartoti?
Avokado vaisiai nuo augalo skinami dar nevisai prinokę, nes prinokę esti tižūs ir juos sunku rinkti. Nuskinti neprinokę vaisiai per 2-10 dienų įgyja jiems būdingą aromatą ir skonį. Parduotuvėje nupirktus dar kietus avokadus reikia panokinti. Suvynioti į popierių jie laikomi kambario temperatūroje tol, kol suminkštėja. Maistui tinkami esti tada, kai, nestipriai paspaudus pirštu, atsiranda nedidelis įdubimas, o papurčius vaisių, girdėti viduje esančio kauliuko barškėjimas. Būtent tokį vaisių reikia tuojau pat suvalgyti, nes jis greit genda. Avokadai, kaip ir kiti subtropiniai vaisiai, nelaikomi šaldytuve.

Avokadas – vertingas vaisius
Avokadas – malonaus skonio ir aromato vaisius. Tai aukščiausios kokybės baltymų, geriausių riebalų ir maistingiausių angliavandenių šaltinis. Jo minkštime susikaupia 15-35 % riebalų (labai kokybiškų aliejų). Tai idealus maistas visiems, nevalgantiems gyvulinės kilmės riebalų. Minkštime yra 1,5–2,1 % gerai įsisavinamų baltymų, mineralinių medžiagų, ypač vario (jis būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai), vitaminų C, E, D, K, B1, B2, B6, biotino, karotino.

Vaisiuose yra ir lecitino, teigiamai veikiančio nervų sistemą, taip pat ir angliavandenio manoheptuliozės, kuris sugeba tirpinti riebalų perteklių ir mažina cukraus kiekį kraujyje. Tai labai svarbu visiems, sergantiems diabetu ar turintiems viršsvorio, nes jiems reikia riboti angliavandenių kiekį maiste. Be to, manoheptuliozė maitina smegenų ląsteles, taigi žmogus būna žvalesnis, darbingesnis. Taip pat žinoma, kad avokaduose esančios veikliosios medžiagos gerina skrandžio rūgšties sekreciją, o kartu ir baltymų virškinimą. Vaisiai yra labai kaloringi – 100 g jų teikia 233 kcal.

Kaip ruošti avokadus?
Dažniausiai avokadai valgomi švieži.
• Apdorojant vaisius, pirmiausiai jie perpjaunami išilgai, vienoje puselių likęs branduolys išimamas į jį įkirtus peilio ašmenimis. Į šias duobutes galima iš karto įpilti kokio nors pikantiško padažo ir mėgautis greit pagaminamu maistu.
• Ruošiant avokadų skilteles, kiekvienos pusės odelė nulupama rankomis, po to puselės supjaustomos aštriu peiliu gražiomis skiltelėmis.
• Ruošiant tyrę, minkštimas išskobiamas šaukšteliu, paliekant odelę. Nedelsiant ant minkštimo reikia užlašinti citrinų sulčių, kadangi vertingos riebiosios rūgštys šviesoje labai greitai oksiduojasi ir laisvieji radikalai suardo vertingas medžiagas, be to, minkštimas paruduoja.

Avokadai puikiai tinka salotoms ir šaltiems patiekalams. Avokadų minkštimas labai dera su žuvimis ar krabais. Jų galima pridėti gaminant šaltas sriubas, padažus ar majonezus. Avokadų gaminiai – tai geras priedas prie bulvių, kai jas išverdame su lupenomis – tikras amerikietiškas kastinys! Greitiems pusryčiams visai pakanka skrudintą duonos riekutę aptepti avokadų kremu ar tyre, pagardinta druska ir pipirais, tačiau tik tiek, kad prieskoniai nenustelbtų šio vertingo vaisiaus skonio ir aromato.

Rima Ruzgienė
Meniu.lt informacija