Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Artima tolima Estija: šalta šalis, kurioje gyvena šilti žmonės

2007-07-27
Publicējiet savu rakstu

Ištaikius keletą laisvų dienų verta pagalvoti apie kelionę į Estiją. Ir nebūtina vykti į daugmaž pažįstamą Taliną, pajūrio kurortą Pernu ar garsiąsias Muhu bei Saremos salas. Keliaujant nuo sostinės šiaurine Baltijos jūros pakrante iki pasienio, o paskui pasukus piečiau, pramogų atras įvairiausio poilsio mėgėjai – pakeliui romantiški žvejų miesteliai, Baltijos įlankos, istorinės tvirtovės, šurmuliuojantis Tartu, meno, aktyvaus poilsio centrai, miškai ir skaidrūs ežerai.

Keliauti po Estiją, Latviją bei prisiminti žinomus ir kiek pamirštus Lietuvos turistinius objektus šią vasarą pakvietė Baltijos kelionių maratonas. Prasidėjęs birželį jis truks iki lapkričio. Maratone gali dalyvauti kiekvienas Baltijos šalių gyventojas, o aktyviausių keliauninkų laukia prizai – kelionės po Baltijos šalis ir savaitgalis dar kitoje Europos šalyje.

Žaidimo taisyklės paprastos. Valstybinis turizmo departamentas, VšĮ Lietuvos turizmo plėtros agentūra su partneriais iš Estijos ir Latvijos parengė specialius maršrutus. Kiekvienoje šalyje keliautojams siūloma aplankyti 12 turistinių objektų. Visi 36 objektai nurodyti ir trumpai aprašyti maratono žemėlapiuose. Aplankius į kelionių maratoną įtrauktą objektą dalyvio pase, kurį galima gauti šalies turizmo informacijos centruose, uždedamas specialus spaudas. Spaudo negausite nenusipirkę bilieto ir neapėję ekspozicijos ar neišbandę ten siūlomų pramogų. Tiesa, kelionių maratono dalyvio pasas suteikia nuolaidų.

Pretenduojantieji į organizatorių įsteigtus prizus, turi aplankyti bent po šešis siūlomus turistinius objektus kiekvienoje šalyje. Su kolegomis žurnalistais iš Baltijos valstybių keliaudami po Estiją įsitikinome, kad norint surinkti nors ir 6 spaudus, įveikti reikės ne vieną šimtą ar tūkstantį kilometrų – tikrai pažinsite ir apkeliausite visą kraštą. O azartas surinkti kuo daugiau žymų auga su kiekvienu nauju spaudu.

Apie estus
Gavusi kvietimą prisijungti prie Baltijos kelionių maratone dalyvaujančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistų kelionės po Estiją, prisiminiau vieno užsieniečio repliką apie estus. Jei nori susidraugauti su estais, sakyk – čia tokia šiaurietiška atmosfera, tik daug gilesnė. O jei nori įsigyti priešų, užsimink estams apie tai, kad jų tėvynė buvo Rusijos dalis. Baigiantis trijų dienų kelionei, vienai kolegei taip ir tarstelėjau. Į pirmąjį pastebėjimą ji atsakė malonia šypsena, o išgirdusi antrąjį, šykščiai šyptelėjusi manęs perklausė – o ar ne tą patį galėčiau pasakyti apie Lietuvą?

Nedaug kuo skiriamės. Mes norime būti tikrais vakariečiais, estai – šiauriečiais. Estai patys pripažįsta, kad yra lėti ir uždari žmonės ir net mėgsta iš to pasijuokti. Sako, yra sąžiningi, svetimo nesigviešia, bet gyvena taip, kad kaimyno nematytų. O mėgstamiausias estų patiekalas – kitas estas.

Pašmaikštauti nevengia turistus lydintys gidai – ir apie save, ir kaimynus, ir nacionalinius simbolius, istoriją, tradicijas.

Kuo jie didžiuojasi
Estai turi net kelis oficialius nacionalinius simbolius. Greta mėlynos, juodos ir baltos spalvų vėliavos – rugiagėlės, klinčių ir kregždės – šiemet po audringų ginčų ir balsavimo internete dar vienu nacionaliniu simboliu jie išsirinko nedidelę, neišvaizdžią žuvelę, Baltijos silkę – strimelę. Estai pasakoja, kad ši žuvis anksčiau buvusi vienas iš pagrindinių čionykščių žmonių maisto produktu. Per rinkimus daugelis estų manė, kad lydeka labiau tiktų vadintis nacionaliniu simboliu. Savo nuomonę internete pareiškė apie 50.000 žmonių, ir lydeka maždaug 500 balsų nurungė strimelę. Tačiau klausimą nagrinėjusi komisija nusprendė, jog strimelių vaidmuo estų nacionalinei virtuvei svarbesnis. Tiesa, vyko net žuvies propagavimo kampanija, atsiėjusi apie 600.000 USD.

Nors patys estai dabar strimelių valgo nedaug, didžiuojasi ir nevengia pasigirti, kad tokių žuvų niekur kitur nėra. Pavyzdžiui, įvairios silkių, kurios valgomos kitose šalyse – Suomijoje, Švedijoje ir Olandijoje, – rūšys kur kas stambesnės ir aštresnės už smulkias Baltijos silkes – strimeles.

Teigiama, kad strimelės prie Estijos krantų veisiasi maždaug 5.000 metų. Į pakrantėse įsikūrusius žvejų kaimelius jų pirkti atvykdavę suomiai didžiąją dalį pinigų pragerdavo, nes prieš daugelį metų Estijoje jiems būdavo pigu. Gidė juokauja, jog suomiai ir dabar tikriausiai pagal seną tradiciją linksmintis vis dar vyksta į Estiją.

Savižudžių krioklys
Keliaujant šiaurine Baltijos pakrante greičiausiai pamatysite visus Estijos nacionalinius simbolius. Išskyrus, žinoma, žuvelę.

Palei pat jūrą besidriekiantis siauras kelias, vadinamas „įlankų žeme“, yra mėgstamas skandinavų ir vokiečių turistų dviračių maršrutas – čia daugybė gražių, akmenuotų įlankų, kur rami Baltija panašesnė į ežerą, o senuose žvejų kaimeliuose gyvenimas atrodo sustojęs. Viename jų – daugiau nei 600 m. senumo žvejų kaimelyje Vijnistu – ant jūros kranto veikia dailės muziejus. Jame eksponuojama apie 400 Estijos menininkų kūrinių: nuo XIX a. realizmo tapybos darbų iki šiuolaikinių instaliacijų ir įspūdingų dydžių skulptūrų aplink muziejų. Bilietas į muziejų kainuoja 10 EEK (1 Lt – apie 4,5 EEK).

Toliau važiuojant pakrante po geros valandos privažiuojame Valastės (Valaste) krioklį – nacionalinį šiaurės Estijos simbolį, aukščiausią šalies krioklį, kurio vanduo krenta iš 30 m aukščio. Tiesa, vėl šmaikštauja gidė, jei vasara sausa, didįjį krioklį galima sulyginti su garsiuoju Briuselio berniuku. Krioklys, pasak jos, senovėje buvusi šventa vieta, kur žmonės atvykdavę gyvenimo užbaigti, o dabar jį pamėgę savižudžiai ir jaunavedžiai.

Įtvirtinimai pasienyje
Kitas Baltijos kelionių maratono organizatorių rekomenduojamas aplankyti objektas – Narvos pilis. Narva – miestas Rusijos pasienyje. Pilis buvo įkurta danų XIII a. 1347-aisiais Narvos tvirtovė ir miestas tapo Livonijos ordino valdomis. 1492 m. Rusijos kunigaikštis Ivanas III tiesiais priešais Narvos pilį, kitame upės krante, pastatė Ivangorodo tvirtovę.
Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad pilis nėra kuo nors ypatinga, bet nuo jos beveik 49 m aukščio bokšto atsiveria įspūdingas jau Rusijoje esančių įtvirtinimų vaizdas. Už bilietą į pilį sumokėsite 40–150 EEK. Vasarą čia vyksta koncertai, meno parodos, veikia restoranas.
Išvažiuojant iš Narvos gidė juokauja: „Šiaip sau miestelis, bet jo apylinkėse – Talinas ir Sankt Peterburgas“.

Meškų kraštas
Apie dvi valandas automobiliu iš Narvos keliausite iki Elistverės gamtos parko. Rasti jį nėra paprasta – siauri keliai ir vieškeliai vingiuoja per miškingą Tartumos regioną, kitaip vadinamą Estijos Sibiru arba meškų kraštu, – bet nuvykti ten verta, ypač jei keliaujate su vaikais. Šis gamtos parkas nėra tradicinis zoologijos sodas. Tai veikiau gyvūnų prieglauda, nes visi čia esantys žvėrys atsidūrė gelbstint juos nuo žūties – žmonės atidavė nereikalingus augintinius, miškininkai atvežė rastus sužeistus gyvūnus.

Nuoširdžios ir darbui atsidavusios parko darbuotojos aprodys visus augintinius, papasakos kiekvieno jų atsiradimo istoriją, mėgstamus užsiėmimus ir pan. Pavyzdžiui, meška parke gyvena 9 metus. Ją dar visai mažą žmonės rado prie mokyklos, ji mėgsta medų ir saldainius, o gavusi bandelę su įdaru, ją perlaužia ir pirmiausia suvalgo uogienę. Panašu į pasaką? Bet tai tiesa, ir mus lydėjusi darbuotoja tokias istorijas pasakojo nesustodama.
10 m. veikiantis parkas priklauso privačiai ne pelno siekiančiai organizacijai. Jo išlaikymas per metus atsieina apie 1,2 mln. EEK. Pajamų gauna iš bilietų (jie kainuoja 5–25 EEK), įvairių projektų, prie parko išlaikymo prisideda ir valstybė.

Studentų mieste
Tartu – studentų miestas. Vasarą kiek ištuštėjęs, bet linksmybių čia netrūksta. Baltijos kelionių maratono organizatoriai rekomenduoja apsilankyti čia esančiame Estijos nacionaliniame muziejuje, susipažinti su estų liaudies buitimi, apranga ir papročiais (bilietas kainuoja 10–20 EEK), tačiau nepraleiskite progos pasivaikščioti po miestą ir upės pakrantę vakarėjant. Šio miesto garsiausios vietos yra vienaip ar kitaip susijusios su studentais. Pagrindinės miesto aikštės centre – populiariausioje pasimatymų vietoje – stovi fontanas su dviejų besibučiuojančių studentų statula. Aikštės restoranėliuose ir lauko kavinėse šurmuliuoja gausybė jaunimo, o viena užeiga taip ir vadinasi – „Besibučiuojantys studentai“. Kelių aukštų retro stiliaus restoranėlyje užkąsti galima už 45–100 EEK, pagrindiniai patiekalai kainuoja iki 140 EEK. Beje, pavalgysite pigiau, keliaudami tais pačiais siaurais keliais, – pakelės užeigų nedaug, bet už pagrindinį patiekalą ten sumokėsite iki 100 EEK.

Siauruku į Latviją
Nuo Tartu iki Latvijos ne taip ir toli – keletas valandų automobiliu. Dar prieš įvažiuojant į Latviją galima stabtelėti kelių muziejuje, Polvamos miestelyje. Iš čia galite išsiųsti atviruką namiškiams su specialiu muziejaus spaudu (5 EEK už atviruką ir 6 EEK už pašto ženklą).
Latviai giriasi dar veikiančiu Alūksnės siauruoju geležinkeliu, kuriuo keliautojai iš Gulbenės į Alūksnę vežami 103 metus. Pramoga turistams – užpuolimas. Tik čia jus užpuls ir į nelaisvę paims ne Tadas Blinda su gauja bendražygių, kaip Anykščiuose, o „pikti miško plėšikai“. Tiesa, prieš tai traukinyje gerai palinksmins, degtine pagirdys ir lašiniais pamaitins dvi be galo išsipuošusios „amžinai jaunos ir gražios merginos“. Tai linksma pramoga, tiesa, mažus vaikus gali kiek išgąsdinti neva po traukinio ratais sprogstantys užtaisai. Ši kelionė su linksmybėmis miške keliauninkų kompanijai kainuos 60 LVL (1 Lt – 0,20 LVL), o jei norėsite, kad plėšikai ir košės išvirtų, primeskite dar 25 LVL.

Medžių viršūnėmis
Aktyvaus poilsio mėgėjai pirmiausia turėtų vykti į Otepės nuotykių parką. Šis miestelis yra garsus Estijos žiemos kurortas – veikia 3 kalnų slidinėjimo centrai, įrengti keli šuolių su slidėmis tramplinai, rengiami slidžių žygiai po miškus. Be to, šiame regione sniegas išsilaiko ilgiausiai.
Vasarą Otepės nuotykių parke galėsite išbandyti savo drąsą, pusiausvyrą ir ryžtą. Miške, tarp aukštų medžių įrengtos 5 trasos – lynais, virvelinėmis kopėčiomis, judančiais rąstais keliausite nuo vieno medžio ant kito ir vis aukštyn, kol galiausiai, pasiekę aukštos pušies viršūnę, lynu nusliuogsite ant žemės. Įspūdžių per akis – sudėtingiausios trasos yra nutiestos 8–11 m aukštyje.

Šių pramogų kaina nuo 215 iki 300 EEK, trokštantiems dar aštresnių pojūčių už naktinį žygį teks sumokėti 310–350 EEK. Kaina priklauso nuo pasirinktos trasos sudėtingumo.

Dviračiais po sostinę
Su Talinu Baltijos kelionių maratono rengėjai siūlo susipažinti minant dviratį. Speciali dviračių trasa „Sveiki atvykę į Taliną“ driekiasi siauromis sostinės gatvelėmis pro įžymiausias miesto vietas. Keliautojų grupę po Taliną lydi gidas. 16 km ilgio trasa neskubant riedama 2–2,5 val. Vienam žmogui tokia ekskursija kainuoja 250 EEK. Taikomos nuolaidos grupėms bei Baltijos maratono dalyviams. 50% nuolaida suteikiama atvykus savo dviračiu. Ekskursiją patariama užsisakyti bent prieš valandą telefonu.

Iš viso Taline yra daugiau nei 85 km dviračių takų. Išsinuomavę dviratį gausite šalmą, užraktą, žemėlapį, liemenę, jei reikia, lietpaltį, – galite keliauti savarankiškai (dviračio nuoma kainuoja: 1 val. – 35 EEK, 6 val. – 150 EEK, parai – 200 EEK).

 Daiva Sutkutė
„Verslo žinios“, 2007 07 27
Interneto archyvo nuotr.
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>