Kas domisi sveika mityba, tas mintinai žino, kad nelukštentus rudos spalvos ryžius valgyti sveikiau nei baltus, o rupaus malimo juoda duona su grūdais kur kas vertingesnė už baltą. Ar ši taisyklė galioja ir kalbant apie cukrų? Žinovai linkę abejoti: pasak jų, mitybinės vertės požiūriu rudasis ir baltasis cukrus nedaug kuo skiriasi.
Kartais išgirsti sakant, kad rudasis cukrus – sveikiau už baltąjį, tačiau tokias kalbas lengvai galima nurašyti rinkodaros triukams ar tiesiog prasimanymams. Iš tikrųjų rudasis cukrus dažniausiai tėra įprastas, kasdien vartojamas baltasis cukrus, tik padažytas melasa, kuri perdirbant cukringąsias žaliavas šiaip jau būna atskiriama ir pašalinama.
Dažniausiai rudasis cukrus (ypač, kai vartojant šį terminą turimas galvoje dar nebaigtas gaminti produktas) tėra paprasčiausias cukrus, tik iki galo neišvalytas nuo priemaišų. Tačiau teigiama, kad atgal į jau pagamintą baltą cukrų gamintojai dažnai linkę įmaišyti 5–10% melasos, nes tai jiems esą leidžia geriau kontroliuoti galutinio produkto kristalų spalvą ir dydį. Taigi išeitų, kad mitybos požiūriu abi cukraus atmainos yra lygiavertės. Arbatiniame šaukštelyje tiek rudojo, tiek baltojo cukraus yra panašiai po lygiai kilokalorijų – apie 17 kcal.
Žinovai sako, kad dėl jau minėtųjų priedų rudajame cukruje, skirtingai nei baltajame, nėra tam tikrų mineralų: pvz., kalcio, kalio, geležies ar magnio. Tačiau ir baltajame cukruje jų kiekiai be galo nežymūs, tad iš tikrųjų vartodami rudąjį cukrų savo organizmo nenuskriaudžiame. Tikrąjį skirtumą tarp šių dviejų cukraus rūšių atskleidžia tik skonis ir kepinių išvaizda.
Tiesa, pastaruoju metu įvairių maisto produktų gamintojai palyginti brangų ir menkai saldų cukrų linkę keisti pigesniais ir daug saldesniais produktais – dirbtiniais saldikliais. Aritmetika paprasta: jei cukraus saldumą prilygintume 1, dirbtinio saldiklio aspartamo saldumas būtų 200, sacharino – 300, acesulfamo K – 200. Tačiau cukrus ir saldina, ir teikia energijos, o štai saldikliai organizme visiškai nepakinta ir energijos neišskiria, nedalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje. Dėl šios priežasties, kalbant gydytojų dietologų terminais, jie linkę antriniais keliais skatinti alkį arba troškulį. Kitaip tariant, saldikliais saldinto maisto vis būna negana ir, neatsispyrus jo pagundoms, kelias veda tiesiai į antsvorį.
Parengė Skaidrė Vainikauskaitė
„Verslo žinios“, 2007 06 22
Interneto archyvo nuotr.
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>
