Midus – seniausias pasaulyje alkoholinis gėrimas. Šis fermentuotas gėrimas gaminamas iš vandens, medaus ir mielių. Kartais midus vadinamas „medaus vynu“. Paprastai midus būna 16 % alkoholio stiprumo, dalis medaus gaminant gėrimą kartais pakeičiama cukrumi, kartais dedama vaisių, uogų ar aromatinių žolelių.
Istoriniuose šaltiniuose minima, jog midus buvo vartojamas senosiose pasaulio civilizacijose, Artimuosiuose Rytuose bei Rytų Azijos šalyse. Senovės kinai ir iraniečiai midumi mėgavosi dar 7000-5400 metų pr. Kr., midaus receptūra rasta ir Indijos Rigvedose bei Vedose.
Antikinėje Graikijoje, vadinamajame „Aukso amžiuje“, midus buvo svarbiausias gėrimas, kuriam pirmenybę visada teikdavo daugelis to meto žmonių. Midaus subtilybes savo metrikuose aptarinėjo ir Aristotelis.
Daugelyje Europos šalių midus buvo ką tik susituokusių porų medaus mėnesio gėrimas, simbolizuojantis laimę ir vaisingumą. Taip atsirado ir „medaus mėnesio“ sąvoka, šiandien paplitusi visame pasaulyje. Kadangi pagal kilmę ir paplitimą midus priklauso visam pasauliui, daugelis tautų jį laiko nacionaliniu gėrimu.
Lenkiškas midus – „Miod pitny“, suomiškas midus – „Sima“ , Etiopijos midus – „Tej“, čekų – „Medovina“. Rusijos midus – „Medovukha“ (laikomas visų rytų slavų gėrimu) ir „Sbiten“. Pastarasis populiaresnis vakarinėje Rusijos dalyje. Pirmą kartą fragmentiškuose slavų šaltiniuose „Sbiten“ paminėtas 1128 metais, dažnai midų savo kūriniuose paminėdavo tokie rašytojai kaip Gogolis, Dostojevskis ir Tolstojus.
Parengė Jolanta Bagurskienė
Nuotrauka: www.apimed.sk
Meniu.lt informacija
Ziņas
Apie midų
