Prieš savaitę pagrindinėje Miuncheno aikštėje, šalia rotušės, pradėjo veikti kalėdinis turgus. Jame, kaip ir kasmet, prekiauja ma originaliais šventiniais niekučiais, gurkš nojamas glintveinas, valgomi karsti kašto nai. Priežasčių čia atvykti ne darbo reika lais galima susigalvoti ir daugiau — mieste gausu puikių alaus barų, kuriuose galima išgerti čia verdamo alaus, užkąsti Miunche no dešrelių ir tradicinių sūrio riestainių, apsipirkti gausybėje parduotuvių. Galima suteikti peno ir dvasiai, nes iki kitų metų sausio 9 d. Miunchene dar galima pamatyti Gogeno, van Gogo ir Dali paveikslus.
Beveik per tris valanda „airBaltic“ lėktuvu į Vilniaus nuskridę į Bavarijos centrą Miuncheną žvalgytuves pradedame nuo oro uosto, nes tai beveik atskiras miestelis mieste. 30% pajamų oro uostas gauna ne iš skrydžių, o kitos veiklos - konferencijų salių, viešbučio, kavinių, barų, parduotuvių, diskotekų, čia rengiamų pristatymų, madų demonstravimo, mugių, koncertų ir pan. Tai vienintelis oro uostas pasaulyje, kuriame yra net ligoninė, chirurgijos klinika. Oro uosto vadovai tikisi, kad į šią ligoninę atvažiuos gydytis vis daugiau arabų, rusų.
„Kempinski“ - branginantiems laiką
Čia pat, oro uoste, yra ir penkių žvaigždučių viešbutis „Kempinski“. Jis įrengtas ypač skubančių ir itin daug po pasaulį keliuajančių verslo žmonių patogumui. Nemažai iš jų atskrenda į Miunceno oro uostą, dalyvauja čia rengiamoje konferencijoje ir net neišėję iš oro uosto vėl iškrenda. Taigi prabangusis „Kempinski“ labai tinka tiems, kurie taupo savo laiką bei gyveną pagal principą, jog laikas - pinigai. Tačiau, „VŽ Savaitgalio“ žiniomis, šiuo viešbučiuju naudojasi ir kai kurie Lietuvos slidinėjimo mėgėjai, į Austijos Alpes žiemą vykstantys ne automobiliais, o lėktuvais - per Miunceną. Didelį viešbučio holą puošia palmės ir dirbtinių gėlių vazonėlių instaliacijos kelių aukštų stikliniame gaubte. Svečiai kalbasi ir dirba prie mažų stalelių, šioje vie toje filmuojama viena iš populia riausių Vokietijos spuito laidų, tad neretai čia galima sutikti viso pa saulio sporto žvaigždžių.
Net ir negyvenantiesiems vieš butyje galima už 20 EUR diena nusipirkti vienkartinį bilietą į „Kempinski“ sporto ir poilsio kompleksą. Leidžiamės viešbučio laiptais žemyn - prieš alkis tyvuliuoja žalsvas baseino vanduo, patalpa originaliai dekoruota. Čia įrengta sporto salė su treniruokliais, saunos, garinės pirtys, sūkurinės vonios, teikiamos visos sveikatingumo paslaugos.
Standartinis kambarys viešbutyje „Kempinski“ kainuoja 181- 250 EUR, liukso apartamentai - 530 EUR, diplomatų apartamentai - 700 EUR, senatorių apartamentai - 930 EUR.
Netoliese oro uosto yra dar 6 viešbučiai.
Lankytojų terasa romantikams
Miuncheno oro uostas nėra tik ta vieta, iš kurios išskrendama ir atskrendama. Būtent čia savaitgaliais mėgsta lankytis miuncheniečiai. Juos, kaip ir oro uosto svečius, žavi galimybė pasėdėti jaukiuose alaus baruose, kuriuose galima gauti čiapat verdamo gėrimo (bokalas kainuoja 2 EUR), apeiti 200 vienoje vietoje esančių parduotuvių, apsilankyti maisto galerijoje, kurioje įrengtas ir Azijos šalių restoranas, lankytojų terasa. Ši terasa, išpuošta gėlėmis, veikia 8-22 vai. Sumokėjęs visai nedaug - tik 2 EUR, o vaikai iki 14 m. įleidžiami nemokamai, gali sėdėti ir romantiškos nuotaikos apimtas stebėti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus.
Naudotis internetu 1 vai. oro uoste esančioje kavinėje kainuoja 5 EUR.
Taigi oro uoste atlikę daugybę reikalingų dalykų galite skristi reikiamu maršrutu į bet kurį žemyną, toliau keliauti automobiliu į kaimynines šalis (iki Austrijos sienos - 110 km.) arba vykti pasigrožėti miesto centru. Iki jo - apie 30 km.
Bilietas traukiniu iš oro uosto į centrą kainuoja 8 EUR, o taksi sumokėsite apie 50-60 EUR.
Prieskoniais kvepiantis turgus
Miuncheno širdis - Mariano aikštė (Marienplatz), kurioje ką tik buvo įžiebta didžiulė iš mažo Alpių miestelio atvežta kalėdinė eglė ir prasidėjo šurmulinga Kalėdų mugė. Aikštė, suaugusi su didžiule neogotikinio stiliaus rotuše, atrodo lyg kalėdinis paveikslėlis. Pasiklausę varpų ir pasigrožėję besisukančiomis laikrodžio statulėlėmis galite keliauti į netoliese esantį maisto produktų turgų (Viktualienmarkt). Jei tik nelabai šalta, žmonės turgaus aikštėje gurkšnoja, žinoma, ne ką kita, o nestiprų tik išvirtą alų, flintveiną, valgo keptus kaštonus, gardžias dešreles. Kiekvienam paviljone - vis kiti produktai: šviežios žuvys, mėsa, daržovės, prieskoniai, kalėdiniai vainikai ir iš kvapių prieskonių surištos kalėdinės puokštelės. Ko tik čia nėra - viskas kvepia ir visko norisi nusipirkti.
100 gr šviežios lašišos kainuoja ,50 EUR. didžiųjų moliuskų - 4,50 EUR, tigrinių krevečių - 4 EUR, valgomųjų kaštonų - 7,5 EUR. Miuncheniečiai teigia, jog tai nėra pigus turgus, pigesnės prekės prie miestyje, bet jie nelinkę išmainyti malonumo keliauti per išlikųsi (apie 60% Miuncneno senamiesčio buvo sugriauta per Antrą jį pasaulinį karą) ir atstatytą senamiestį su krepšiu kvepiančių produktų ir kalėdinių namų papuošalų.
Salėse eksponuojami šedevrai
Miuncheno senamiestis žavus trejais išlikusiais miesto varis. Vienuose iš jų įrengtas komedinių figūrų muziejus. Bilietas į jį kainuoja 2 EUR, tačiau, juokauja muziejaus vadovai, jei jums 99 metai, jūs galite savo tėvus čia atsivesti nemokamai.
Jei domitės istorija, galite aplankyti karališkuosius žiemos, kurie yra centre, ir vasaros, esan čius truputį už miesto, rūmus. Važiuojame į karalių vasaros rezidenciją. Prieš mus - balta Versalio rūmų kopija. Rūmus, jei jie būtų vien muziejus, Bavarijos krašto kultūros institucijoms išlaikyti būtų per brangu, todėl lankytojams šiame didžiuliame pastate skirtos tik kelios salės. Ki tose patalpose dirbama. Įsigijusieji 50 EUR kainuojantį bilietą Bavarijos krašto kultūrinius ir istorinius objektus gali lankyti vienus metus.
Grįžę į centrą sukame į Modernaus meno muziejų (Kunsthalle). Jame iki sausio 9 d. eksponuojami Vincento van Gogo, Go geno, Salvadoro Dali, Paulo Se zano, Renuaro paveikslai, Rodeno skulptūros. Tikruosius šedevrus, daugeliui matytus tik meno albumų puslapiuose, pamatyti atsieis tikrai nedaug bilietas kai nuoja 8 EUR. Žurnalistams su pažymėjimais suteikiama 50%
Garsusis alaus baras
Pasikultūrinus galima ir atsipūsti. Ko jau ko, bet alaus barų Miunchene tikrai nestinga. Einame apžiūrėti įspūdingiausio, to, kuriame miunchenietis Adolfas Hitleris, pasakojama, užsilipęs ant statinės rėždavo kalbas. Įeiname. Prie ilgų stalų ūžia vyrai, pasistatę mūsų akiai neįprasto dydžio - litrinius - alaus bokalus (kaina – 6,20 Et IR). Orkestrėlis ant pakylos groja tipišką vokišką muziką, tad taip ir norisi, iš kėlus alaus bokalus, linguoti į muzikos taktą. Tai alaus darykla ir baras „ Hofbrauhaus“. Nuolatiniai ir ištikimiausi lankytojai šiame bare turi savo bokalus, kuriais niekas kitas negali naudotis, įspūdingas baras ir vietų skaičiumi. Jų jame net 1.250. Miunchene — daugybė vielų ir pastatų, kurie vienaip ar kitaip susiję su fiureriu, tačiau apie jas gidai kalba nenoriai. Buvo pasakyta tik tai, jog visi su šiuo asmeniu susiję pastatai, net ir tada, kai miestas buvo bombarduo tas, yra išlikę.
Tačiau didžiuliu alaus baru gali stebėtis tik atvykėliai. Miuncheniečiai įpratę prie grandiozinių alaus švenčių. Garsiausia iš jų - spalio mėnesį 16 dienų vykstanti alaus šventė. Šiemet joje alų gėrė 6 mln. žmonių. Suprantama, ne visi tokius išbandymus ištveria, tad jų paslaugoms netoli šventės laukų esanti ligoninė, kurios medikai maloniai išplaus skrandį ir išblaivins. Be to, visada pastatoma 20 vietų palapinė, kurioje nebepaeinantys gali nusnūsti. Dabar laukai, kuriuose spalį ūžia alaus mėgėjai, tušti.
Parduotuves užplūdę rusai
Į Miuncheną populiaru skristi apsipirkti, nes šis miestas dar vadinamas ir parduotuvių rojumi. Ir iš tikrųjų vidutinio lygio parduotuvėse neretai išgirsi kalbant rusiškai. Rusus nesunkiai gali atskirti ir iš išvaizdos - ant jų kaklų vis dar kabo įspūdingo storio aukso grandinės su dar įspūdingesnio dydžio auksiniais kryžiais. Yra gatvių, kuriose - tik aukštosios mados prekių parduotuvės. Tik šiose vietose ir pamatome gražuoles vokietes, kurios, pasak gidės, kitomis gatvėmis ne vaikšto - tik pravažiuoja automo biliais.
Šis miestas - ir šunų rojus. Jie vaikšto ne tik išpuoselėti, aprengti specialia apranga, bet turi tiek teisių ir yra taip puoselėjami, kad jiems galima pavydėti. Žmonės su šunimis gali lankytis kavinėse, įleidžiami į parduotuves ir viešbučius. Jie lydi savo šeimininkus į darbą ir ten praleidžia visą darbo dieną (juk sūneliui liūdna vienam namuose). Mus lydėjusi gidė pasakojo, jog jos agentūroje net 4 žmonės į darbą ateina su šunimis. Šefas to nedraudžia. Jis sako: „Šunys vieninteliai džiaugiasi, kai aš pasirodau darbe“. Kai vienas žmogus paskambino į viešbutį klausdamas, ar gali atvykti su šunimi, išgirdo tokį atsakymą: „Taip. Žinoma. Jūs visada maloniai laukiami, nes šuo niekada neišdegins cigarete kilimo, niekada neišlaistys raudonojo vyno ant patalynės ir niekada mūsų baltais rankšluosčiais nenusivalys savo batų. Taigi visada laukia me jūsų su šunimis“.
Trijų kambarių (bet ne miegamųjų!) butas šio puikaus miesto centre kainuoja 400,000-600 000 EUR.
Inga Liutkevičienė iš Miuncheno
„VŽ Savaitgalis“
