Kasdien mes vartome begalę spaudos leidinių – tai žurnalai, dienraščiai, savaitraščiai ... . Kaip ir kiekvienas mažesnis ar didesnis leidinys turi redaktorių, kuris sudeda visus taškus ant „i“ prieš iškeliaujant skaitiniams į viešumą. Šį kartą pakalbinome Vilniaus miesto „Miesto žinios“ savaitraščio redaktorę Violetą Grigaliūnaitę.
„Nesu iš tų žmonių, kuriems pavalgyti yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Pati gaminti nemėgstu, tad nesureikšminu ir maisto kulto. Savaitgalį neretai tik vakarop pajuntu, kad vienintelis dienos maistas buvo pusryčiai, ypač dažnai taip nutinka, jeigu laiką leidžiu viena. Tada pavalgyti paprasčiausia „pamirštu“. Žinoma, nebadauju, neleidžiu badauti ir artimiems žmonėms, draugams, tačiau tikrai negalėčiau pasakyti, kad mano svajonių diena praeitų virtuvėje, - sako Violeta.
Bet vistik įdomu ...
Kelintą prasideda pusryčiai ir kokiais pusryčių patiekalais pamaloninate savo skrandį tuo metu?
Kadangi esu baisi miegalė, tai geriausi mano pusryčiai būna šiek tiek ilgiau pamiegoti. Pusryčių nevalgau nuo studijų laikų, o jei ir valgydavau tai tik todėl, kad būdavo kas pagamina. Dabar pusryčiauju nebent savaitgalį, tada ir sumuštinių sutepu, ir kiaušinienę iškepu. Bet darbo dienomis paprastai pirmas arbatos puodelis būna jau darbe, o pirmas dienos maistas – pietūs.
Esate laikraščio redaktorė. Kokie pietūs? Ramūs, užkandžiaujant kavinaitėje ar greiti, čia pat darbo vietoje su iš namų atsineštu sumuštiniu ar salotomis?
Pietūs būna įvairūs. Pasitaiko dienų, kai papietauti paprasčiausia pritrūksta laiko ... Tačiau įprastai pietauju kavinėje, neskubėdama, bent jau stengiuosi. Tada ta pertraukėlė tampa ne tik galimybe pavalgyti, bet ir šiek tiek atsipūsti, leisti pailsėti akims nuo nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio.
Ar patinka lietuviška virtuvė?
Nesu didelė lietuviškos virtuvės gerbėja, ypač pastaruoju metu, kadangi mano skrandis atsisako suprasti potraukį riebesniam maistui. Tačiau šiaip mėgstu cepelinus, kartais neatsisakau vėdarų, tačiau niekada ypatingai nesižavėjau bulviniais blynais, plokštainiu ... .
Kokių pasaulio virtuvių patiekalų esate paragavusi? Kas patiko? Kas nepatiko?
Nesu aistringa keliautoja ir negaliu pasigirti apkeliavusi daugybę pasaulio šalių, bet esu ragavusi turkų, rumunų, lenkų patiekalų. Žinoma, dabar daugybės šalių patiekalų galima paragauti ir Lietuvoje, o čia labiausiai patinka kinų valgiai. Jų traški kepta vištiena, kiauliena, saldžiarūgščiai padažai man labai patinka, tad jei reiktų rinktis – valgyti cepelinus ar kiaulieną su saldžiarūgščiu padažu, lietuviškam patiekalui tektų palaukti kito karto.
Ar turite svajonę „noriu paragauti labai labai“ ...?
Nesu ypatinga gurmanė, tad neturiu tokios svajonės. Be to, nesu linkusi ragauti patiekalų vien todėl, kad jie atrodo egzotiškai ar neįprastai.
Ar „turite“ mėgstamiausią saldumyną?
Mėgstamiausio neturiu, tačiau labai mėgstu obuolių pyragus, aišku jei juose nėra razinų. Pastarųjų negaliu pakęsti.
Atsipalaidavimo akimirkomis gal mėgstate ką nors pagurkšnoti - vyno ar kokio ypatingo kokteilio, o gal visiskai nemėgstate svaiginančių gėrimų?
Esu balto vyno gerbėja. Jeigu tik galiu rinktis, mano taurėje atsiranda būtent šis svaigusis gėrimas. Mėgstu ir raudonąjį vyną, tačiau jo kažkodėl nenori pamėgti mano organizmas... Kokteiliai, stiprieji gėrimai man ne prie širdies. Tačiau kasdien atsipalaiduoti man geriausiai padeda juoda arba žalia arbata, ypač pagardinta mėtomis.
Kokiam patiekalui negalite atsispirti?
Atsispirti galiu visiems patiekalams, kaip ir galiu valgyti praktiškai viską. Tik niekas man neįsiūlys grikių košės ir razinų.
Jei netikėtai užsuktų draugai, kuo juos pavaišintumėte? Gal turite savo tradicinį patiekalą šiam „reikalui“?
Kadangi nesu mėgėja gaminti, tai visi mano draugai žino, kad gurmaniškų šedevrų iš manęs tikėtis neverta. Netikėti svečiai kartais gali būti pavaišinti tik arbata su medumi ar šokoladu. Tačiau obuolių pyragą tikrai moku iškepti.
Jolanta Bagurskienė
Asmeninio archyvo nuotr.
Meniu.lt informacija
