Aleksandras Pogrebnojus: „Jeigu būtų gyvybės ar mirties klausimas, valgyčiau viską“

Žinomas Lietuvos rūbų dizaineris Aleksandras Pogrebnojus gyvenime nesivadovauja jokiomis taisyklėmis, nevalgo kiaulienos, nemėgsta kinų virtuvės, nes mano, jog žuvies skonio vištiena yra visiška nesąmonė, o gamindamas niekada nesinaudoja jokiomis receptų knygomis.

Negalintis pakęsti naujų gigantiškų stiklinių pastatų, mados kūrėjas geriausiai jaučiasi Vilniaus senamiestyje, tarp Aušros vartų ir Katedros. Dizainerį dažniausiai galima sutikti keturiose vietose: kavinėje „Meksika“, nes yra šalia jo namų, „In Vino“ ir „Cozy“, nes ten gera atmosfera, bei kavinėje „Skonis ir kvapas“, kur siūlomos skaniausios arbatos, kava ir pyragai. „Čia lankosi mano draugai, renkasi gera publika ir yra prieinamos kainos – daugiau man nieko nereikia“, – prisipažįsta dizaineris.

Mėgstantis gaminti A. Pogrebnojus yra neišrankus maistui. Eidamas į parduotuvę dažniausiai nežino, ką valgys ir kokius produktus pirks, tačiau niekada neperka maisto kelioms dienoms iš karto. Nusipirkęs keletą derančių produktų, mados kūrėjas jais virtuvėje eksperimentuoja: „Labiausiai nepatinka, kai iš maisto daromas kultas. Pavyzdžiui, neseniai viriau bulvių košę su trintu brokoliu. Išėjo žalia – tokia visai nieko. Savaitgalį su draugais žvejojom kaime, pagavom daug žuvies. Prisiminiau, kaip bobutė kaime kepdavo žuvies kotletus – tokius pat pabandėme pasigaminti ir mes. Buvo labai skanu. Sunkiausia, bet ir įdomiausia gaminti, kai daug ko nėra, tada atsiveria plačios erdvės improvizacijai.“

Apsilankęs viename restorane, A. Pogrebnojus nustebo pamatęs ten dirbantį jauną, vos 20 metų sulaukusį, virtuvės šefą. „Ar jaunas žmogus negali būti geras specialistas?“, – pasiteiraujame. „Būna išimčių, kuriomis aš netikiu, nes Lietuvoje nėra „mokyklos“. Jeigu jis mokėsi Anglijoje ar Prancūzijoje, tada nelabai suprantu, ką jis čia veikia. Lietuvoje eidamas į prabangią vietą nesi garantuotas, kad gausi skanų ir kokybišką maistą. Tose vietose, kur aš vaikštau, yra 2-3 patiekalai, iš kurių visada ir renkuosi. Nenoriu eksperimentuoti.“

Pasak A. Pogrebnojaus, žmogus negali valgyti bet ko. „Kažkada netinkama mityba vis tiek „atsilieps“, bet jau bus per vėlu kažką keisti. Amerikoje žmonės sunkesni 10 kilogramų nei Lietuvoje ne todėl, kad mažiau juda, bet todėl, kad nesveikai maitinasi“. Rūbų dizaineris pastebi, kad žmonių valgymo įpročiai kardinaliai pasikeitė. Jeigu anksčiau pusryčiams rinkdavosi sotesnį maistą: dešreles, kiaušinienę ar sumuštinius, šiandien neretai rytą pradeda jogurtu bei sausais pusryčiais.

Dizaineris pažymi, kad Lietuvoje aptarnavimo sferoje dažniausiai dirba žmonės iki 25 metų. „Užsienyje situacija visai kita. Pavyzdžiui, Paryžiuje 50 metų veikiantis restoranas turi savo tradicijas ir jas puoselėja. Virėjai ir padavėjai kartu susensta su restoranu. Nors Lietuvoje aptarnauja žymiai geriau, nei Maskvoje ar Suomijoje, bet daug blogiau nei Paryžiuje.“

Be maisto ir aptarnavimo, restoranuose ir kavinėse A. Pogrebnojui labai svarbi ten skambanti muzika bei interjeras. „Restorane muzika neturi dominuoti – geriausia, kai jos iš viso nesigirdi.“ Jeigu pačiam dizaineriui tektų kurti restorano interjerą, padarytų kažką, kaip jis sako, nenormalaus: „Man labai nepatinka „bekvapiai“ interjerai, kurie neturi istorijos, interjero detalės nesisieja viena su kita. Visi atsidarę greitojo maitinimo tinklai – sintetika, „McDonald's“ pakaitalas. Padaryti „bekvapį“ interjerą labai lengva, nes tu niekuo nerizikuoji. Padaryti kažką įmantraus – brangu ir didelė rizika suklysti. Interjeras turi būti su pelėsiu. Pavyzdžiui, vyninėse „Petit Marseill“ ir „Saint Germen“ pelėsio yra, bet aš jo dar pridėčiau. Be to, manau, kad kiekviename restorane turėtų būti patefonas ar pianinas.“

Ačiū už pokalbį.

Živilė Kleivaitė
Pauliaus Gasiūno nuotr.
Meniu.lt informacija