Šiandien moksliniai tyrimai Azijoje ir Vakarų šalyse pateikia svarių įrodymų, kad žaliosios arbatos gėrimas labai naudingas organizmui. Pavyzdžiui, 1994 m. Nacionaliniame vėžio instituto žurnale publikuojami epidemiologinių tyrimų rezultatai. Teigiama, kad žaliosios arbatos gėrimas net 60 procentų sumažino stemplės vėžio riziką Kinijos vyrams ir moterims.
Purdue universiteto mokslininkai neseniai pareiškė, kad žaliojoje arbatoje yra komponentas, trukdantis augti vėžinėms ląstelėms. Dar vienų tyrimų rezultatai teigia, kad žalioji arbata sumažina cholesterolio kiekį bei pagerina santykį tarp gerojo (HDL) ir blogojo (LDL) cholesterolio.
Tyrimais patvirtinta, kad žaliosios arbatos gėrimas labai naudingas skundžiantis šiomis ligomis ir negalavimais (arba norint jų išvengti):
- vėžiu;
- reumatiniu artritu;
- aukštu cholesterolio lygiu;
- širdies ligomis;
- infekcija;
- nusilpusia imunine sistema.
Kodėl žalioji arbata tokia ypatinga?
Žaliosios arbatos paslaptis ta, kad joje gausu katechino polifenolių, ypač epigalokatechino galato (EGCG). Pastarasis yra stiprus antioksidantas: jis ne tik kliudo ląstelėms augti, bet ir jas naikina nekenkdamas sveikam audiniui. Jis taip pat padeda sumažinti LDL cholesterolio lygį ir stabdo nenormalų kraujo krešulių formavimąsi. Tai ypač svarbus dalykas, kadangi trombozė (kraujo krešulių susiformavimas) yra pagrindinė infarkto priežastis.
Pastebėtos sąsajos tarp žaliosios arbatos gėrimo efektų ir „prancūziškojo paradokso“. Ilgus metus mokslininkus glumino faktas, kad prancūzai rečiau nei amerikiečiai serga širdies ligomis. Nuspręsta, kad to priežastis yra raudonasis vynas, kuriame yra resveratrolio – polifenolio, kuris sumažina neigiamus rūkymo ir nesveiko maitinimosi padarinius.
1997 m. Kansas universitete atlikti tyrimai patvirtino, kad EGCG yra dvigubai veiksmingesnis nei resveratrolis. Tuo galima paaiškinti, kodėl japonų vyrai retai serga širdies ligomis, nors net 75 procentai yra rūkoriai.
Kodėl kitos kiniškos arbatos rūšys nepasižymi tokiomis pačiomis sveikatai naudingomis savybėmis? Ir žalioji, ir juodoji arbata gaunama iš Camellia sinensis augalo lapelių. Vadinasi, žaliosios arbatos paslaptis – jos apdorojimo procesas. Šios arbatos lapeliai yra garinami. Taip EGCG apsaugomas nuo oksidacijos. Tuo tarpu juodoji arbata gaunama iš fermentuotų lapelių, ir EGCG virsta kitomis medžiagomis, kurios nėra tokios naudingos sergant įvairiomis ligomis.
Padeda lieknėti ir saugo dantis
Atsiranda naujų įrodymų, kad žalioji arbata gali padėti besilaikantiems dietos. 1999 m. lapkritį JAV buvo paskelbti Ženevos universitete atliktų tyrimų rezultatai. Nustatyta, kad vyrai, vartoję kofeiną ir žaliąją arbatą, sudegindavo daugiau kalorijų nei tie, kurie vartojo vien kofeiną ar vien arbatą.
Žalioji arbata gali apsaugoti ir nuo dantų gedimo! Joje yra bakterijas naikinančių medžiagų, kurios gali ne tik padėti išvengti apsinuodijimo maistu, bet ir sunaikinti bakterijas, kenkiančias dantims. Tuo tarpu parduotuvėse ima atsirasti daugybė odos priežiūrai skirtų preparatų su žaliąja arbata – nuo dezodorantų iki kremų.
Žalingi efektai?
Kol kas buvo nustatytas tik vienas žalingas žaliosios arbatos efektas – nemiga, kadangi sudėtyje yra kofeino. Tiesa, žaliojoje arbatoje mažiau kofeino nei kavoje: 200 g. žaliosios arbatos yra 30-60 mg. kofeino, o tokiame pat kiekyje kavos – virš 100 mg.
Kiek žaliosios arbatos reikėtų išgerti?
Į šį klausimą tiek pat daug atsakymų, kiek ir tyrinėtojų, besiaiškinančių žaliosios arbatos naudingumą. Viename japonų tyrime teigiama, kad vyrai, per dieną išgeriantys 10 puodelių žaliosios arbatos, trimis metais ilgiau nesusirgo vėžiu už tuos, kurie išgerdavo 3 puodelius (3 puodeliuose arbatos yra maždaug 240-320 mg polifenolių).
Klivlendo universiteto tyrimais patvirtinta, kad per dieną išgeriant keturis ar daugiau puodelių žaliosios arbatos, galima išvengti reumatinio artrito arba sumažinti šios ligos simptomus jau sergantiems žmonėms. O japonų mokslininkai atrado, kad moterys, per dieną išgeriančios ne mažiau 5 puodelių žaliosios arbatos, daug rečiau sirgo krūties vėžiu arba jis vystėsi lėčiau.
Na, o Kalifornijos universiteto apsisaugojimo nuo vėžio tyrimų išvadose teigiama, kad pakankamas polifenolių kiekis gaunamas išgėrus vos du puodelius per dieną. Kita vertus, kompanija, parduodanti žaliosios arbatos kapsulės formulę, teigia, kad naudingiausia sveikatai yra išgerti 10 puodelių per dieną.
Tad visgi kiek puodelių žaliosios arbatos reikia išgerti? Apžvelgus rezultatus galima teigti, kad tikriausiai 4-5 per dieną. Jei esate arbatos gerbėjas, gerkite daugiau. Tačiau prisiminkite, kad kitos naudingos sveikatai savybės dar turi būti patvirtintos kitais tyrimais.
Kaip paruošti žaliąją arbatą?
Paruošti puodelį puikios žaliosios arbatos nėra lengva. Jei ji bus ruošiama netinkamai, naudingieji polifenoliai gali smarkiai sugadinti skonį. Geriausiai ją virti vadovaujantis ant pakuotės surašytais patarimais, tačiau yra ir bendrų taisyklių:
· 1 puodeliui arbatos paruošti reikia 1 arbatos maišelio arba 2-4 g arbatos lapelių;
· į arbatinuką įpilkite šalto vandens ir palaukite, kol užvirs;
· kai vanduo užvirs, išjunkite arbatinuką ir 3 minutes jo neatidarykite;
· tada maišelį ar birią arbatą užpilkite vandeniu. Palaukite 3 minutes, kol pritrauks;
· dar 3 minutes palaukite, kol truputį atvės.
Delfi.lt informacija
