Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Norvegų virtuvės kultūra

2005-12-22
Publicējiet savu rakstu

Sakoma, kad Norvegijos virtuvę reikia mokėti įvertinti ir sugebėti tinkamai mėgautis jos tradicijomis. Apskritai charakterizuoti šios šalies virtuvę yra sudėtinga, kadangi laikui bėgant ji lengvai pasisavino įvairias naujoves iš kitų kultūrų. Paskutiniu metu šalyje vis labiau vertinami anksčiau senolių gaminti patiekalai, kurie padeda dar labiau pažinti šalies istoriją bei jos tradicijas.

Visą Norvegiją galima suskirstyti į tris pagrindinius regionus, kurie skiriasi savo kulinarinėmis subtilybėmis. Akershus, Oslas, Oestfold stebina įvairiais patiekalais, kurie skiriasi skoniu bei produktų sudėtimi.

Akershus regionas visada buvo prekybos sostinė. Čia iš įvairių pasaulio šalių atvykę prekeiviai noriai pirkdavo grūdus, sviestą, sūrį, mėsą ir kitus produktus.

Oestfold regione tradicinė virtuvė vaidina bene svarbiausią vaidmenį. Išliko nemažai receptų, kurie mena šlovingą šio regiono istoriją, mat dauguma jų yra patiekalų, ruoštų įvairioms puotoms, receptai. Mažiau turtingi žmonės maitinosi tuo, ką siūlė gamta. Dabartiniai regiono gyventojai gyvena kukliai ir taupiai, todėl norvegai sako, kad Oestfold regiono žmonės gyvena, kad „burną prie pilvo priglaustų“.

Oslas – Norvegijos veidas Europoje. Tai kartu ir senąsias tradicijas saugantis miestas, ir moderniausiomis naujovėmis žavinti sostinė. Milžiniškas žmonių antplūdis iš įvairių Norvegijos vietovių bei kitų šalių šiame mieste sujungė į vieną įvairias kultūras, pomėgius ir skirtingus skonius.

Populiariausi šalyje verslai ir produktai
Nuostabūs Norvegijos kraštovaizdžiai ir kontrastingas klimatas kelia ne tik žavesį – tai kartu ir esminiai faktoriai, lėmę Norvegijos kulinarines tradicijas. Svarbią vietą šalies gyventojų veikloje užima žvejyba ir ūkininkavimas. Labai ilga pakrantė Norvegijos gyventojams tiekia didelį kiekį žuvų. Žvejyba šioje šalyje per paskutinius kelis dešimtmečius tapo didele industrija, ypač išpopuliarėjo lašišos, kurios yra eksportuojamos į kitas Europos šalis, JAV ir Japoniją.

Naminiai gyvūnai ir grūdinės kultūros taip pat visada užėmė svarbią vietą Norvegijos ūkyje, todėl vietiniai gyventojai labai mėgsta sūrį, mėsą, pieną, duoną, sviestą.

Žemyną juosiantys vandenys lemia ir gausų uogų, daržovių, vaisių derlių.

Norvegijos gyventojų paklausus, koks patiekalas yra pats populiariausias šalyje, daugiau nei pusė atsakytų, kad tai mėsos pyragai, trečdalis teigtų, kad ėriena su troškintais kopūstais, o likusieji – kad menkė. Nors paskutiniaisiais metais šalyje atsirado daugybė įvairių virtuvių restoranų, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad norvegai vis dažniau renkasi savo šalies produktus ir iš jų pagamintus patiekalus. Be to, Norvegijos gyventojai vėl pradeda mėgautis senolių patiekalais: fermentuota žuvimi, rauginto pieno sūriais, ėrienos šonkauliukais ir kitais senovėje mėgtais patiekalais.

Rankraščiuose rašoma, kad anksčiau ypač populiarios buvo menkės, silkės, kurios būdavo vadinamos net „jūros sidabru“. Prieš daugelį metų Šiaurės Norvegijoje menkė džiūdavo saulėje be druskos. O šiandien žuvis yra ruošiama įvairiais būdais: sūdoma, rūkoma, džiovinama, mirkoma šarme.

Pieno, kuris yra laikomas geriausiu pasaulyje, norvegas per metus išgeria iki 150 l. Šalies gyventojai didžiuojasi ir rauginto pieno sūriu Gammelost bei rusvu ožkos sūriu Geitost. Anksčiau pienu būdavo gardinamos košės, troškinta jautiena, kiauliena, o sviestu puošiami net vestuviniai stalai – iš jo būdavo suformuojamos aukštos piramidžių skulptūros.

Senovėje prieš šventes kiekvienuose namuose būdavo gaminamas alus. Na, o dar ir šiandien Norvegijoje gaminamas alkoholinis gėrimas – akevit. Jis gaminamas iš bulvių, aromatizuojamas kmynais, geriamas iš nedidelių stikliukų prie sotaus ir riebaus maisto. Šis gėrimas taip pat tinka prie džiovintos menkės, avienos, kopūstų ir daugelio kitų sūdytų ar rūkytų patiekalų. Vynuogės šioje šalyje neauga, todėl vyną norvegai importuoja.

Kaip norvegai švenčia Šv. Kalėdas?
Kaip ir kitose šalyse, Norvegijoje per Šv. Kalėdas maistas yra labai svarbi šventės dalis. Artėjančias Kalėdas išduoda egzotiškų prieskonių ir gėrybių, kepamų krosnyje, kvapai. Daugelis šeimų vis dar laikosi senųjų tradicijų: Rytų Norvegijoje šventės metu kepami kiaulienos šonkauliukai, pajūrio regione ruošiama menkė, otas. Nuo seno gerbiama ir populiari rommegrot – miltų košė, kuri paprastai patiekiama Kūčių vakarą, kol visi kiti patiekalai dar tik ruošiami.

Kiti šios šventės patiekalai yra saldūs arba sūdyti skanėstai. Tai avienos suktinukai, rūkyta ėrienos koja, daugelis rūšių marinuotos silkės, kiaulienos dešrelės ir kukuliai.

Per šventes norvegai gali pasigirti kalėdiniais sausainiais, biskvitais, imbieriniais pyragėliais, spurgomis, kankorėžiais.

Norvegijos šeimininkės skanėstus pradeda kepti jau prieš savaitę, o šis procesas vadinamas „7 vaikai“.

O kokios gi Kalėdos be Blotkaker sluoksniuoto pyrago, pertepto plaktu kremu ir uogiene?

Ypatingoji Norvegijos Kalėdų duona – julekake. Ji valgoma šilta, tik ištraukta iš krosnies, su sviestu...

Meniu.lt informacija